Lietuvos visuomenė šiuo metu patiria rimtus vertybinius ir dvasinius iššūkius, vyrauja susipriešinimo, neapykantos atmosfera, skirtingos piliečių grupės tarpusavyje nekalba ir nesusikalba, trūksta dialogo kultūros. Vadinamieji „elitai“ taip pat neša dalį atsakomybės, nes kitaminčius neretai nurašo kaip „runkelius“ ar „retrogradus“, o tai neprisideda prie tarpusavio supratimo. Kokios yra šio nerimą keliančio susiskaldymo priežastys?

Pokalbyje taip pat aptariama krikščionybė ir kai kurių veikėjų pastangos ją politizuoti, instrumentalizuoti ir išnaudoti savo siauriems tikslams. Kokia turėtų būti tikra krikščioniška pozicija tokiais jautriais klausimais kaip LGBT teisės, šeimos samprata ir vakcinacija? Kodėl nemaža dalis krikščionių ignoruoja Popiežiaus Pranciškaus pasisakymus šiomis temomis ar net atvirai jiems prieštarauja?

Ved. Simas Čelutka