Markas Tulijus Ciceronas yra laikomas vienu garsiausių visų laikų oratorių, kurio kalbos ir retorikos principai ilgainiui tapo Vakarų retorikos meno tradicijos kertiniais orientyrais. Vis dėlto Lietuvoje Ciceronas yra žinomas ir skaitomas gerokai mažiau nei, tarkime, Platonas ir Aristotelis. Tik pastaraisiais metais suintensyvėjo Cicerono raštų vertimas į lietuvių kalbą: 2019 m. pasirodė jo kalbų rinkinys „Prieš korupciją. Kalbos prieš Gajų Verį“ ir filosofinis dialogas „Apie lemtį“, o 2021 m. pabaigoje bus išleistas dar vienas jo kūrinys – „Apie pranašavimą“.

Kuo reikšminga Cicerono retorika ir visas jo raštų palikimas Vakarų kultūrai? Kaip jo asmenyje dera politika ir filosofija – sritys, tarp kurių dažniausiai tvyro įtampa? Apie tai diskutuojame su minėtų veikalų vertėjomis: Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docente, šio fakulteto Klasikinės filologijos katedros vedėja dr. Audrone Kučinskiene, ir Vilniaus universiteto Filosofijos instituto dėstytoja dr. Živile Pabijutaite.

Ved. Simas Čelutka