14 proc. mokinių nuotolinio mokymosi metu jautė patyčias, o 24 proc. teigė, kad buvo užgauliojami kiti mokiniai.

9 proc. pedagogų prisipažino, kad nuotolinio mokymo(si) metu jie taip pat buvo užgauliojami, o 14 proc. – kad buvo erzinami kiti jų kolegos mokytojai. Tai rodo Vilniaus universiteto mokslininkų atliktas karantino poveikio švietimo bendruomenėms tyrimas.

Pedagogai, kurie jautė patyčias arba stebėjo, kaip buvo užgauliojami kiti mokytojai nuotolinio mokymo metu, jaučia mažiau bendruomeniškumo mokykloje, mažiau palaikymo, pasižymi blogesniu lyderystės mokykloje vertinimu mažesniu psichologinės gerovės rodikliu, didesniu asmeniniu ir profesiniu perdegimu. Beveik 30 proc. pedagogų tyrėjams prisipažino besijaučiantys pavargę, 19 proc. - fiziškai išsekę, 23 proc. išsekę emociškai, 22 proc. pedagogų nebepakako energijos šeimai ir draugams, 15 proc. sakė esantys pavargę nuo darbo su mokiniais.

Vis dėlto mokinių palaikymą jautė net 72 proc. pedagogų.

23 proc. tėvų taip pat prisipažio, kad per nuotolinį vaikų mokymąsi patyrė aukštą psichologinį stresą.

Mokslininkų pastebėjimais, su tėvų patiriamu psichologiniu distresu siejasi jų vaikų mokymosi pasiekimai. O ir tėvų, kurių vaikai mokykloje buvo užgauliojami, psichologinis stresas buvo didesnis nei tų tėvų, kurių vaikai nebuvo užgauliojami.

Katros amžiaus grupės vaikams mokyklų uždarymas padarė didžiausios, gal net ir neatitaisomos žalos? Kiek gebėjimą susitvarkyti su nuotolinio mokymo stresu apsprendžia žmogaus amžius? Kokius sprendimus, remiantis mokslininkų išvadomis, turėtų nedelsiant padaryti tiek Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, tiek mokyklų steigėjai – savivaldybės arba verslininkai?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto mokslininkės profesorė Roma Jusienė ir Brigita Miežienė.

Ved. Jonė Kučinskaitė