Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, daugiau nei 2 mlrd. pasaulio gyventojų yra sutrikusio regėjimo arba akli. Bent pusė jų šių sutrikimų galėjo išvengti arba jie galėjo būti koreguojami.

Viena tokių akių ligų, kuri negydoma gali baigtis aklumu, yra katarakta. Ir pastebėta, kad jei anksčiau ši liga buvo siejama su vyresniu amžiumi, šiandien katarakta diagnozuojama vis jaunesniems pacientams. Kas lemia jaunėjantį pacientų amžių ir kaip šios ligos išvengti – pokalbis su Kauno klinikų Akių ligų dienos chirurgijos skyriaus vadove prof. Dalia Žaliūniene.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis dar iki pandemijos kas trečias Lietuvos gyventojas turėjo regėjimo sutrikimų ir buvo privestas nešioti akinius, kontaktinius lęšius arba ryžtis regos korekcijai. Medikai tikina, kad augančiam rega besiskundžiančių pacientų skaičiui įtakos turi įtemptas ir ilgas darbas kompiuteriu, stresas, oro tarša bei pačių žmonių gyvenimo būdas. Rizikos veiksnių su pandemija tik daugėjo. Dėl karantino ribojimų didžioji mūsų dalis persikėlėme dirbti į namus, laikas, parleidžiamas prie ekranų tik pailgėjo, tačiau kartu tapome ir sėslesni. Kiek iš tiesų pandemija turėjo įtakos gyventojų regos sutrikimams – statistikos dar teks palaukti, tačiau medikai pastebi, kad rega besiskundžiančių pacientų daugėja.

Viena populiariausių procedūrų siekiant atstatyti sutrikusį regėjimą – korekcija lazeriu. Šias paslaugas teikiančios klinikos tikina, kad regos korekcija lazeriu yra neskausminga, greita padedanti akinių atsikratyti visam laikui. Ar visa tai – tiesa? Pokalbis su Santaros klinikų Akių ligų centro gydytoju oftalmologu Almantu Makseliu.

Ved. Laura Adomavičienė