Grįžusio iš tarnybos Valdo nepažino ne tik bičiuliai, bet ir tėvas – gatvėje praėjo lyg pro svetimą. Bado streikas ir patirti išgyvenimai, kuriuos Valdo atmintis iš savisaugos baigia ištrinti, nualino jauną žmogų, bet nepalaužė. Gyvenimas dovanojo ir atpildą – aplinkybes, kurios atvedė į Paryžių. Vos atvažiavęs pasijuto tarsi čia būtų ir gimęs, o galiausiai geri žmonės ir asmeninės Valdo savybės jį įsuko į Paryžiaus bohemos ratą. Dabar Valdas Prancūzijos sostinėje yra savas tarp savų, o prancūzišką bagetę pusryčiams laužia matydamas nuostabius vaizdus pro langą.
Ved. Lavija Šurnaitė
Kitos nuorodos: