Panorama. Kylant COVID-19 užsikrėtimų kreivei, nei kultūros renginių, nei prekybos centrų parduotuvių atverti nesvarstoma (su vertimu į gestų k.)

Europos Vaistų agentūrai pripažinus, kad labai retai pasitaikantys kraujo krešumo sutrikimai gali būti pašalinis „AstraZenecos“ vakcinos poveikis, Lietuva sako, kad ir toliau tęs skiepijimą šia vakcina be apribojimų, o žmonės, kaip ir iki šiol, galės pasirinkti, kuria vakcina nori būti skiepijami. Pasak sveikatos apsaugos ministro, visi pasirinkę „AstraZenecą“, bus informuoti apie požymius, kuriuos reikėtų stebėti apie porą savaičių po skiepo.

Praėjusią parą Lietuvoje patvirtinta 1116 naujų užsikrėtimų koronavirusu. Augant atvejų skaičiui Vyriausybė nepakeitė karantino sąlygų ir neatlaisvino visos prekybos – paliko esamus ribojimus parduotuvėms, neturinčioms atskiro įėjimo iš lauko ir dengtiems paviljonų kompleksams turgavietėse.
Nors nuo šiandien leidžiama be ribojimų judėti tarp savivaldybių, policija primena, – karantinas tęsiasi iki mėnesio pabaigos, toliau galioja bendravimo ribojimai. Policija, ypač savaitgalį, žada daugiau dėmesio skirti kurortiniams miestams.

Dar nepaskiepyti pareigūnai prie Vyriausybės surengė akciją. Kontaktinio darbo išvengti negalintys policininkai sako, kad jau seniai turėjo gauti vakciną. Sveikatos apsaugos ministerija keičia skiepijimo tvarką. Pagal ją, liekant vakcinų, būtų leidžiama skiepyti pareigūnus, kasininkus, po jų – ir didesnius nei 100 asmenų kolektyvus. Pasak ministerijos, tai žingsnis visuotinio skiepijimo link.

LRT tyrimų skyriaus duomenimis, prieš mėnesį Specialiųjų tyrimų tarnybos įtarimų sulaukę Lietuvos gydymo įstaigų vadovai su tiekėjais galėjo susitarti dėl rentgenų aparatų pirkimų. Rentgenų įsigijimą finansavo Sveikatos apsaugos ministerija, o gydymo įstaigos galėjo užkelti konkursų reikalavimus.

Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad jei agresyvi Rusijos laikysena nesikeis, Lietuva sieks, kad Europos Sąjunga šiai šaliai įvestų papildomas sankcijas. Šalies vadovo teigimu blogėjanti padėtis Rusijoje žmogaus teisių ir laisvių srityje bei aktyvėjanti agresyvi šios šalies laikysena – kariuomenės pajėgų telkimas ties siena su Ukraina, nenuteikia teigiamai. Regioninio saugumo klausimus prezidentas aptarė su Vilniuje viešinčia Ispanijos užsienio, Europos Sąjungos reikalų ir bendradarbiavimo ministre Aranča Gonsales Laja. Ukraina praeitą savaitę pranešė, kad Rusija stiprina karines pajėgas prie abiejų šalių sienos ir Maskvos aneksuotame Krymo pusiasalyje. Jungtinės valstijos reaguodamos į pastarojo meto Rusijos agresijos Rytų Ukrainoje eskalavimą, padidino Europoje esančių pajėgų parengties lygį.

Lietuva siūlys NATO sąjungininkams, Ukrainai suteikti narystės veiksmų planą, kurį įgyvendinusi šalis galėtų tapti Aljanso nare. Pasak užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio, tai būtų „stiprus ženklas Rusijai, kad Ukrainos pasirinkta transatlantinė kryptis turi atgarsį tarp NATO valstybių“. Telefonu kalbėdamas su NATO generaliniu sekretoriumi Ukrainos prezidentas paragino aljansą pagreitinti šalies narystę NATO, nes tai vienintelis būdas padaryti galą susirėmimams su Rusijos remiamais separatistais.

Europos Sąjunga tikisi birželį pradėti naudoti bendrus visų šalių narių imuniteto nuo COVID-19 pažymėjimus. Laisvės partija ragina Lietuvos Vyriausybę nelaukti bendrijos sistemos, o kuo greičiau kurti ir pradėti naudoti savus imuniteto pasus. Tokios idėjos oponentai atkerta – esant mažam paskiepytųjų skaičiui imuniteto pasai ne tik būtų diskriminaciniai, bet ir pakenktų pačiai vakcinacijai.

Naujausia kibernetinio saugumo ataskaita atskleidžia, kad pernai kibernetinių incidentų skaičius augo ketvirtadaliu, o tai daugiausia lėmė pandemija. Didžiausi taikiniai – privatus verslas ir valstybinės institucijos, neužtikrinančios saugumo reikalavimų. Pasak ekspertų, tokių valstybinių įstaigų šiuo metu maždaug pusė. Tiesa, per 2020-uosius rimtesnių incidentų, galėjusių iš rikiuotės išvesti ypatingos reikšmės objektus – nebuvo.

Sveikatos apsaugos ministerija artimiausiu metu žada įteisinti savarankišką testavimą greitaisiais antigeno testais. Jų būtų galima įsigyti vaistinėse ir testą pasidaryti pačiam namuose. Tačiau netyla diskusijos dėl testų kainų – pasak mokesčių inspekcijos, testams taikomas nulinis pridėtinės vertės mokesčio tarifas galutinės kainos vartotojui nesumažino.

Triukšmas dėl neva neteisingai paskirstyto kultūros ir meno projektų finansavimo baigėsi tuo, kad bus keičiamas Kultūros tarybos darbas – biudžetinėms bei nevyriausybinėms kultūros įstaigoms pinigai bus skiriami iš atskirų finansavimo šaltinių.

Naktį Vilniuje neblaivaus vairuotojo patrenkta žuvo dviračiu važiavusi aktorė Ina Maria Bartaitė, režisieriaus Šarūno Barto dukra. Jai buvo 25-eri.

Ved. Eglė Bučelytė