Savaitė. COVID-19 pandemijai – metai: švelnėjantys karantino ribojimai ir šalutiniai vakcinų reiškiniai

Visus metus – nuo tada, kai oficialiai paskelbta COVID-19 pandemija – pastangas įveikti koronavirusą lydėjo kariniai terminai – kova, apkasai, fronto linija. Tačiau pastarąją savaitę jau girdėti daugiau optimizmo teikiantys apibūdinimai: laisvė, išsilaisvinimas ir net, kaip sakė Jungtinių Valstijų prezidentas, nepriklausomybė nuo viruso. O ją, sutariama, gali padovanoti tik visame pasaulyje sėkminga skiepijimo kampanija. Dešimtis milijonų dozių eksportuojančioje Europos Sąjungoje ji kol kas stringa. Bet vilties, kad skiepijimo tempai didės, teikia jau patvirtinta ketvirtoji vakcina – bendrovės „Johnson & Johnson“ skiepai.

Tuo metu, kai ES daugėja patvirtintų vakcinų, „AstraZeneca“ išgyvena vieną smūgį po kito. Daugelyje valstybių dalis žmonių atsisako skiepytis šita vakcina esą dėl jos mažesnio nei kitų veiksmingumo, dėl šalutinio poveikio. Dar daugiau abejonių bus, kai šią savaitę iš pradžių Austrija, o paskui ją ir Lietuva, Estija, Latvija bei Liuksemburgas paskelbė stabdančios skiepijimą viena „AstraZenecos“ partija. Tiesa, vėliau Europos vaistų agentūra pranešė, kad slaugės mirtis Austrijoje dėl kraujo krešulio greičiausiai nebuvo susijusi su skiepų. Bet būtent dėl kraujo krešulių susidarymo grėsmės skiepijimą dviem savaitėms „AstraZeneca“ sustabdė Danija. Netrukus pauzę dėl galimos įtakos kraujo krešumui paskelbė Norvegija ir Islandija. Tuo metu pati geidžiamiausia vakcina išlieka „Pfizer/Bajontek“. „Savaitėje“ gydytojas infektologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras Arvydas Ambrozaitis.

Kaimynėse šalyse pandemijos situacijai prastėjant, Lietuvos Vyriausybė švelnina karantino ribojimus. Tačiau su išlygomis: grįžtantiems į Lietuvą keliautojams – prievolė turėti dokumentą, įrodantį persirgus COVID-19, arba gautą skiepą, o likusiems privalu dar prieš pradedant kelionę atlikti testą. Jo neturinčius kelionių organizatoriams ir vežėjams uždrausta net priimti į transporto priemonę. Teisininkų vertinimu, toks vyriausybės nurodymas yra antikonstitucinis. Vyriausybė taip pat nusprendė atlaisvinti verslus, leisti moksleiviams grįžti į mokyklas, bet su sąlyga – būtinas darbuotojų ir mokinių testavimas. Pirmadienį skubiai sušauktame Vyriausybės posėdyje Sveikatos apsaugos ministerijos siūloma įstatymo pataisa dėl būtinojo ištyrimo protrūkio centre net dviem ministrams sukėlė įtarimų dėl galimo žmogaus teisių suvaržymo. Skubos reikalavęs sprendimas priimtas po poros dienų ir į Seimą nukeliavo tik savaitės pabaigoje. Komunikacijos specialistai pastebi, kad vyriausybės darbe trūksta koordinavimo, nėra sprendimų priėmimo centro, todėl net ministrų kabineto nariai abejoja siūlomais sprendimais.

Istorija apie tris Vilkaviškio verslininkus, žadėjusi jiems nemažą pelną. Vienas jų turėjo krūvą statybinių atliekų, kurias priduoti į atliekų surinkimo aikštelę būtų brangiai kainavę. Kitas – pasiūlė pakišti atliekas po velėna, ir taip sutaupyti ne tik draugo, bet ir savo lėšų. Taupant lėšas statybos atliekos turėjo tapti modernaus projekto – keturių vėjo jėgainių – pamatų pagrindu. O trečiasis verslininkas pirmųjų dviejų sumanymą turėjo įgyvendinti. Keturios vėjo jėgainės per metus būtų pagaminusios elektros už daugiau kaip pusę milijono eurų, elektrą rinkos kaina turėjo pirkti valstybė. Tačiau grandiozinis Vilkaviškio verslininkų sumanymas virto milžiniška žala gamtai, kurią aplinkosaugininkai įvertino 33 milijonais eurų. Kai prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą, vienas – subankrutavo, kitas – savo turtus įkeitė tretiesiems asmenims, o trečiajam – sušlubavo atmintis. Kai mūsų filmavimo grupė nuvyko į Vilkaviškį, ten burzgė technika. Pasak advokato, naikinami žalos gamtai įkalčiai.

Šią savaitę Jungtinėse Valstijose prasidėjo teismas, kuriame bus sprendžiama, ar policininkas Derekas Šovenas yra kaltas dėl juodaodžio George Floyd mirties. Ši mirtis pernai sukėlė masinius protestus „Juodaodžių gyvybės svarbios“ ne tik Amerikoje, bet ir visame pasaulyje. Po kai kurių protestų sekusios riaušės tapo dar vienu nesantaikos objektu greta rasizmo ir taip susiskaldžiusioje Amerikos visuomenėje. Todėl net ir teismo išvakarėse nuogąstauta, kad rasti nešališkų prisiekusiųjų teismui bus sunku. Dar vienu susiskaldymo įrodymu galima laikyti policijos reformą, kuriai mėnesio pradžioje pritarė Atstovų rūmai. Demokratams atrodo, kad ji pakels policijos lygį, respublikonams – kad jai pakenks.

Antradienį Baltarusija paskelbė savo dainą „Eurovizijos“ konkursui. Ši sulaukė begalės neigiamų reakcijų – savo kūryboje diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos režimą garbinantys atlikėjai dainuoja „Aš išmokysiu tave šokti pagal mano dūdelę“. Minčių, kad apdainuojama būtent Lukašenkos dūdelė kilo ne tik įvairiems interneto komentatoriams, bet ir konkurso organizatoriams. Šie Baltarusijos paraišką atmetė. Ši situacija vėl iškėlė klausimą – ar galima leisti autoritarinėms šalims dalyvauti tokiuose tarptautiniuose renginiuose kaip „Eurovizija“.

Interviu sudrebinęs paauksuotą britų monarchijos idilę. Rasizmas, psichinė sveikata ir netinkamas elgesys – apie tai pirmame interviu po pasitraukimo iš karališkųjų pareigų prakalbo Meghan Markle ir Princas Harry. Atviras ir kartais šokiruojantis interviu daliai priminė prieš dešimtmečius išsakytą princesės Dianos kritiką karališkajai šeimai. Tada pakenkęs, skandalas užglaistytas, o kaip bus šįkart, parodys laikas.

Ved. Nemira Pumprickaitė

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt
Daugiau