Savaitė. EVT susitikimai – Nausėdai ar Šimonytei? Prezidentas nemato argumentų, kodėl ne jis, už premjerę ir oponentai

Briuselis, arba tiksliau kelionės į Europos Vadovų susitikimus, tampa pleištu tarp Prezidentūros ir valdančiųjų. Kone dešimtmetį niekam nekilo klausimų, kodėl į Bendrijos lyderių susitikimus skrenda prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tačiau pasikeitus prezidentui ir daugumai Seime, konservatoriai ir premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad logiškiau būtų, jei ten vyktų ji, o ne Gitanas Nausėda. Blogiausiu atveju vyktų rotacija. Nes pozicijas derina Vyriausybė ir Seimas, nes klausimai dažniausiai būna susiję su vidaus politika. Prezidentūros tokie argumentai neįtikina. Analitikas Ramūnas Vilpišauskas sako, kad daug svarbiau ne tai, kas vyksta į Briuselį. Visų pirma, reikia pertvarkyti Europinių klausimų koordinavimą pačioje Lietuvoje.

Metus besitęsiantis koronaviruso ribojimų tango tęsiasi – kol dalis šalių karantiną laisvina, jau anksčiau tvarkas švelninę vėl jas griežtina. Psichologai įspėja, kad žmonės nuo karantino pavargo. Tai rodo ir įvairios apklausos – vis mažiau gyventojų ribojimus palaiko. Tačiau tikrovė tokia, kad apie ribojimų keitimus kalbėti neišeina. Daugelis šalių praneša apie vėl pradėjusius didėti užsikrėtimų COVID-19 skaičius. Europos epidemiologams neramu – plintančios atmainos ir didėjantys skaičiai gali reikšti trečią pandemijos bangą.

Lietuvoje ši savaitė taip pat nenudžiugino. Sveikatos apsaugos ministerija konstatavo, kad susirgimų skaičius nebemažėja, negana to, teigiamų rezultatų pradėjo daugėti. Todėl šią savaitę Vyriausybė nesiryžo keisti karantino režimo. Muziejams ir galerijoms, bibliotekoms buvusi viltis atsiverti atidėta geresniems laikams, karantinas pratęstas iki balandžio 1 dienos. Kita vertus, leista judėti žiedinėse savivaldybėse, lauke galima būti be kaukių. „Savaitėje“ – Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Usonis.

Nežinia, ar tai sutapimas, bet nuo rudens Armėnijoje ir Sakartvele rusenanti krizė beveik tuo pat metu „užvirė“ abiejose šalyse, tad kyla klausimas, kokią įtaką tam gali turėti regioną kontroliuoti siekianti Rusija. Po paskutinio ginkluoto konflikto su Azerbaidžanu dėl Kalnų Karabacho, armėnai lapkritį buvo priversti Baku perduoti daugiau nei ketvirtį amžiaus kontroliuotą teritoriją. Sakartvele valdančiosios partijos priešininkai bruzda nuo spalio rinkimų, kuriuos jie laiko suklastotais. Europa ir JAV Sakartvelui ir Armėnijai primena demokratijos vertybes, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko Žygimanto Pavilionio pastangos gelbėti demokratiją Sakartvele sulaukė ir oficialaus Tbilisio nepasitenkinimo, ir kritikos Seime.

Vakar keli tūkstančiai žmonių Maskvoje pagerbė prieš 6 metus nužudytą opozicionierių Borisą Nemcovą. Valdžiai draudžiant bandymus jo atminimą įtvirtinti nužudymo vietoje, Nemcovą pagerbė ir Vakarų diplomatai, pabrėždami, kad žmogaus teisių padėtis Rusijoje kelia vis daugiau nerimo. Nemcovo apdovanojimo už drąsą laureatu paskelbtas Aleksejus Navalnas bausmės atlikti iš Maskvos perkeltas į koloniją. Anksčiau delsę šią savaitę ES užsienio reikalų ministrai sankcijoms Rusijai pritarė, bet jos palies tik aukštus baudžiamosios sistemos pareigūnus.

Prieš 10 dienų pasaulio dėmesys nukrypo į Australiją. „Facebookas“ pradėjo blokuoti visas naujienas savo platformoje. Toks buvo kompanijos atsakas į Australijos Vyriausybės bandymą priversti „Facebooką“ susimokėti už platformoje pasidalijama žiniasklaidos medžiaga. Valdžios teigimu, „Facebookas“ ir kita IT milžinė „Google“ iškreipia konkurenciją šalies internetinės reklamos rinkoje. Dėl to kenčia žiniasklaida, o be kokybiškos žiniasklaidos – demokratija. „Facebookas“ atkirto – jo veikla žiniasklaidai nekenkia, o kaip tik pritraukia papildomų pinigų. Bet pati kompanija suprato, kad blokuoti naujienas – ne išeitis, todėl grįžo prie derybų stalo ir su keliomis išlygomis sutiko mokėti už naujienų turinį Australijoje.

Vilniaus gyventojai su „Lietuvos geležinkelių“ dukterine įmone susitarti negali. Valstybės įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ skelbiasi kartu su dukterinėmis įmonėmis esanti socialiai atsakinga įmonių grupė. Tik Vilniaus Aukštųjų Panerių gyventojai skundžiasi, kad į jų skundus įmonė nereaguoja. Nuo 2019 metų gyventojai renka parašus ir rašo skundą po skundo dėl nepakeliamo triukšmo. Kad triukšmas viršija visas leistinas normas, ne kartą užfiksavo Visuomenės sveikatos centras ir nurodė imtis priemonių. Įmonė nesiginčija, garsą sulaikančią tvorą statyti žada. Tiesa, terminai, kada turėjo būti įgyvendintos prevencinės priemonės, seniai pasibaigę, o „Lietuvos geležinkelių“ įmonė dar vis svarsto, ką daryti. Nuo svarstymo pradžios jau praėjo kone dveji metai, o gyventojams siūloma dar pakentėti iki 2022 metų pabaigos.

Ved. Nemira Pumprickaitė.