Kai Justinai buvo dvylika – nusižudė jos brangi teta, kai aštuoniolika – netikėtai ligos pakirstas mirė mylimas tėtis. Kaip priimti skaudžius gyvenimo smūgius, nebijoti išbūti su skausmu ir kančia, gyventi be reikalavimų ir pretenzijų likimui, net jei jis ir asmeniniame gyvenime susiklostė ne taip kaip tikėtasi. Šviesus, ramus ir kupinas vilties pokalbis.
Ved. Lavija Šurnaitė
