Savaitė. Riaušininkų įbaugintas Kongresas patvirtino Bideną prezidentu: kokia ateitis laukia Trumpo?

Ne tik amerikiečiai, bet ir visas pasaulis šią savaitę stebėjo, kaip galingiausios pasaulio demokratijos simbolį niokoja patys piliečiai. Jungtinių Valstijų sąjungininkai apgailestavo, vaizdai iš Kongreso jiems kėlė gėdą, liūdesį ir siaubą. Konkurentai krizę išnaudojo: Kinija riaušininkų įsiveržimą į Kapitolijų ėmė lyginti su protestais Honkonge, o Rusija – pamokslauti apie abejotiną demokratijos ir rinkimų padėtį šalyje.

Europoje – didžiausias dėmesys skiepijimui. Po kritikos, kad rudenį įsigijo per mažai „Pfizer“ ir „Biontech“ vakcinos dozių, Europos Komisija šią savaitę paskelbė dvigubinanti užsakymą. Iš viso Europos Sąjunga ketina supirkti beveik pusę kol kas šiemet planuojamos pasaulinės „Pfizer“ ir „Biontech“ skiepų pasiūlos. Naujos dozės jau užsakytas partijas papildys nuo balandžio. Netrukus Europos Sąjungos šalis pasieks ir pirmosios šią savaitę registruotos bendrovės „Moderna“ vakcinos dozės.

Lietuvoje gera žinia – skiepijimas nuo COVID-19 po truputį, bet juda pirmyn. Prastesnė žinia – neaišku, kada baigsis, nes skiepų kiekiai, tenkantys mūsų valstybei, labai nedideli. Ir vėl gera žinia – penktadienį Europos vaistų agentūra patvirtino, kad galima naudoti šeštąją vakcinos dozę, kuri iki šiol buvo laikoma pertekliumi ir nenaudojama, paskiepijus penkis žmones.

Kai kiekvieną dieną pranešama apie dešimtis nuo COVID-19 mirusių žmonių, sveikatos apsaugos ministras priverstas aiškintis, kodėl ir kas kaltas, kad už pandemijos valdymą atsakinga institucija nesugebėjo teikti objektyvios, sprendimams priimti būtinos statistikos. Kodėl iki šiol Nacionalinis visuomenės sveikatos centras vadovavosi 2002 metų sveikatos apsaugos ministro įsakymu, kuris įpareigojo ligonines teikti duomenis archaišku būdu – apie mirtis pranešti skambinant ir pildant popierines anketas. Arūnas Dulkys šią tvarką atšaukė, taip išlaisvindamas medikus nuo biurokratinės naštos. Negana to, SAM skyrė apie 460 tūkstančių eurų naujai stebėsenos ir kontrolės informacinei sistemai kurti, ji bus skirta būtent pandemijos duomenims valdyti. Tačiau sistema iki šiol neveikia. Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga prisipažįsta, kad tai jo kaltė, jog nepavyko užtikrinti šios institucijos darbo. Tokių skandalų kaimyninėse Baltijos šalyse negirdėti, nors epidemiologinė situacija ten taip pat įtempta.

Advokatų taryba pasiekė, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas priėmė jos skundą, nes Lietuvoje nėra užtikrinta galimybė apskųsti slaptą sekimą, vykdomą teisėsaugos. Advokatų taryba kreipėsi į ikiteisminio tyrimo ir kriminalinės žvalgybos institucijas, klausdama, ar jos vadovai nebuvo slapta sekami arba pasiklausomi. Šios institucijos atsakymo nepateikė, nes tai esą konfidenciali informacija, įslaptinta valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymais. Advokatų tarybos kreipimasis į teismus buvo nesėkmingas. Strasbūre skundas priimtas ir iki kovo 23 dienos bylos šalims, t.y. Advokatūrai ir Vyriausybei leista susitarti ir bylą išspręsti taikiai. „Savaitėje“ – advokatų profesinės bendrijos „Merkevičius, Juonys ir partneriai“ advokatas Remigijus Merkevičius.

Tuščios parduotuvių lentynos, sustabdytos kurjerių paslaugos bei jūrų gėrybių tiekimas – taip atrodo dvi savaitės po „Brexito“. O ekspertai baiminasi, kad tai – tik pradžia, mat pasienį kertančių vilkikų skaičius dabar perpus mažesnis nei įprastai. Pasienyje užstrigę vilkikų vairuotojai piktinasi, kad naujoms tvarkoms nepasiruošta, o politikai gūžčioja pečiais ir ragina susitaikyti, nes nesklandumų artimiausiomis savaitėmis ar net mėnesiais bus nemažai.

Nors šią savaitę Jungtinių Valstijų dėmesio centre buvo tikrai ne Iranas, ši šalis jau kurį laiką daro viską, kad nebūtų pamiršta Amerikoje. Metus Iranas pradėjo minėdamas generolo Qasemo Soleimani mirties metines ir grasindamas atkeršyti Jungtinėms Valstijoms. Paskui grasinimus pasirodė naujienos apie iki dvidešimties procentų sodrinamą uraną, Pietų Korėjos tanklaivio perėmimą ir vakarietiškų vakcinų uždraudimą. Teheranas taip pat nepraleido progos įkąsti Jungtinėms Valstijoms dėl Kapitolijaus šturmo, pareikšdamas, kad visos Vakarų demokratijos yra silpnos.

Ved. Nemira Pumprickaitė.