Savaitė. Ar Seimo darbą stabdantis koronavirusas kelia pavojų ir Konstitucijai?

Antradienį Seimo nariai tapo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro įkaitais. Keli parlamentarai susirgo COVID-19, beveik visi liberalai turėjo izoliuotis dėl kontaktų su užsikrėtusiu asmeniu ir dar dėl trijų per klaidą priverstų izoliuotis Seimo narių. Galėjo nepavykti balsavimas dėl Ingridos Šimonytės kandidatūros į premjerus. Trūkstamus valdančiųjų balsus pakeitė keli Mišrios grupės frakcijos nariai, todėl Ingrida Šimonytė sėkmingai patvirtinta ministre pirmininke. Tačiau įteisinti nuotolinio Seimo darbo nepavyko – pritrūko vieno balso. Vieni parlamentarai dėl sumaišties, įvykusios ir dėl visuomenės sveikatos centro klaidingos informacijos, įžvelgia sąmokslą, kiti – netobulą izoliacijos tvarką, o buvusi Konstitucinio Teismo teisėja profesorė Toma Birmontienė įžvelgia dar didesnių bėdų, nes nesudarymas sąlygų parlamentarams dirbti nuotoliniu būdu prieštarauja Konstitucijai, o Užkrečiamų ligų kontrolės įstatymo spragos gresia konstituciniu chaosu.

Antradienį Seimo nariai tapo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro įkaitais. Keli parlamentarai susirgo COVID-19, beveik visi liberalai turėjo izoliuotis dėl kontaktų su užsikrėtusiu asmeniu ir dar dėl trijų per klaidą priverstų izoliuotis Seimo narių. Galėjo nepavykti balsavimas dėl Ingridos Šimonytės kandidatūros į premjerus. Trūkstamus valdančiųjų balsus pakeitė keli Mišrios grupės frakcijos nariai, todėl Ingrida Šimonytė sėkmingai patvirtinta ministre pirmininke. Tačiau įteisinti nuotolinio Seimo darbo nepavyko – pritrūko vieno balso. Vieni parlamentarai dėl sumaišties, įvykusios ir dėl visuomenės sveikatos centro klaidingos informacijos, įžvelgia sąmokslą, kiti – netobulą izoliacijos tvarką, o buvusi Konstitucinio Teismo teisėja profesorė Toma Birmontienė įžvelgia dar didesnių bėdų, nes nesudarymas sąlygų parlamentarams dirbti nuotoliniu būdu prieštarauja Konstitucijai, o Užkrečiamų ligų kontrolės įstatymo spragos gresia konstituciniu chaosu.

Ingrida Šimonytė Seime patvirtinta ministre pirmininke ir dabar prezidentas testuoja jos pasirinktus kandidatus į ministrus. Su kandidatais susitinka ir šalies vadovo patarėjai. Pasak, prezidento patarėjo Jaroslavo Neverovičiaus, kandidatas į susisiekimo ministrus sukėlė prezidentui abejonių dėl patirties stokos, o kandidatas į energetikos ministrus – dėl praeities šešėlių. Prezidentas šią savaitę susitiko su 4 kandidatais: į socialinės apsaugos ir darbo, kultūros, susisiekimo ir teisingumo ministerijų vadovus. „Savaitėje“ – Liberalų sąjūdžio deleguotas kandidatas į kultūros ministrus, buvęs Kauno vicemeras, o pastaruoju metu Kauno mero patarėju dirbęs Simonas Kairys.

Dar savaitės pradžioje atrodė, kad Donaldas Trumpas galėtų nusileisti ir pripažinti pralaimėjimą rinkimuose. Institucija, koordinuojanti valdžios perdavimą, oficialiai pradėjo pasiruošimą Joe Bideno valdymui. O išrinktasis prezidentas pristatė užsienio ir saugumo politikos komandą, kaip sako pats Bidenas, atstatysiančią Amerikos autoritetą pasaulyje. Bet Trumpas nesitraukia, šią savaitę dar kartą melagingai skelbė, kad laimėjo rinkimus. Tiesa, Trumpo kampanijos ieškiniai bliūkšta, kaltinimų nuoseklumą teisėjai lygina su Frankenšteino pabaisa, o svarbiausios valstijos tvirtina rinkimų rezultatus.

Ne tik Amerika ilgai dorosis su Donaldo Trumpo palikimu. Europą skaldė ir jo valdymas, ir, kaip aiškėja, ne mažiau skaldo ir pralaimėjimas. Dvi svarbiausios galybės, branduolinė Prancūzija ir didžiausia ekonomika Vokietija, įsivėlė į aštrų ginčą – reikia Europai Amerikos ar ne. Ekspertai tai praminė mažiausiai reikalingu ginču per dešimtmetį, ypač kai prieš akis – perspektyva dėl Joe Bideno palankumo. Bet Emmanuelis Macronas naudojasi proga vėl propaguoti idėją, kad Europa gali būti strategiškai autonomiška ir be Amerikos.

Vaikams su negalia, skirtingai nei sveikiems, mokslo metai baigiasi sulig gimtadieniu. Per metus iš baigiamosios klasės specializuotose mokyklose nubyra po kelis mokinius, kartais ir pusė klasės, nes toks, sako, įstatymas – žmonės, turintys intelekto sutrikimą, gali mokytis iki 21 metų ir nė dienos ilgiau.

Šią savaitę eidamas 61-uosius šį pasaulį paliko Diego Armando Maradona. Nors futbolo aikštėje neturėjo sau lygių, asmeninis jo gyvenimas buvo kupinas skandalų. Maradona garsėjo savo kontraversiškais politiniais pasisakymais, draugavo su Lotynų Amerikos diktatoriais, Neapolio mafija, kita vertus, šiltai bendravo su popiežiumi Pranciškumi. Ne ką mažiau dėmesio sulaukdavo ir žalingas jo gyvenimo būdas – narkotikai ir alkoholis trukdė jo karjerai. Netrūko ir kitų skandalingų poelgių, pavyzdžiui, kartą jis apšaudė prie namų laukusius paparacius. Nepaisant visko, gerbėjai jį dievino, o liūdėdami dėl netekties išėjo į gatves, kai kur net sukeldami riaušes.

Ved. Nemira Pumprickaitė.