Modernioji demokratija yra pagrįsta tautos kaip nedalomo kolektyvinio vieneto idėja. Ar ji realistiška? Juk jokia tauta negali būti visiškai homogeniška, dalis piliečių visada laikysis kitokio požiūrio nei dauguma. Be to, moderniojoje demokratijoje pagrindinė idėja yra lygybė, tuo tarpu politiniame gyvenime svarbūs ir kiti idealai – laisvė, autoritetas, teisingumas. Ar demokratija joms prieštarauja? Galiausiai, moderniojoje demokratijoje kolektyvinė valia yra svarbesnė už žinias ir racionalumą, todėl reguliariai kyla protestai prieš politines institucijas, žiniasklaidą, teismus ir ekspertus. Tokiais atvejais tautos dauguma tarsi tyčia nusprendžia kitaip nei žinančiųjų mažuma, nes nori patvirtinti savo suverenumą. Iš kur kyla šie demokratijos paradoksai? Apie tai diskutuojame su filosofu, politologu, Vilniaus universiteto dėstytoju dr. Gintu Karaliumi.

Ved. Simas Čelutka