(Ne)emigrantai. Titas ir trimitas, dramatiškas Jolantos kelias meilės link ir save tatuiruotėse atradusi Aira

Viską dėl merginos metęs, bet galiausiai jos paliktas Titas nepalūžo: gyti padėjo gatvės ir trimitas.Titas Lazdauskas iš Zarasų prieš 6 m. Lietuvoje viską metė ir dėl didžiosios gyvenimo meilės išvyko gyventi į Didžiąją Britaniją. Štai į šį nedidelį kurortinį miestelį – Didįjį Jarmutą – prie Šiaurės jūros. Vaikinas tikėjosi sukurti gražią šeimą, susilaukti vaikų, galiausiai nusipirkti namą ant jūros kranto. Bet vieną dieną mylima lietuvaitė pranešė, kad susirado kitą vaikiną, todėl santykius nori skubiai nutraukti. Titas vis dar gydosi širdyje paliktas žaizdas, o pagrindinis jo vaistas – trimitas. Vaikinas juo groja gatvėje. Talentingą muzikantą iš Lietuvos gatvėje pastebėjo ir vienas vietinis verslininkas. Jis pakvietė Titą vakarais groti jam priklausančiame bare. „Gatvėje repetuoju, o vakarais koncertuoju“, – apie išsiplėtusią veiklą kalba vaikinas. Lietuvis neslepia, kad jau dabar sulaukia nemažai gerbėjų, kurios ne tik paploja, bet ir paprašo autografo ar nori kartu nusifotografuoti. Pirmosios populiarumo užuomazgos, kurios Titui labai patinka.

Santykius su smurtautoju ir persekiotoju ištvėrusi Jolanta šiandien tikra: rado tą vienintelį. Iš Panevėžio kilusi Jolanta Hervik gyvena mažame Norvegijos miestelyje Tileryje. Miestelio gyventojai dažnai ją pastebi vaikštančią drauge su sužadėtiniu, norvegu vardu Egil. Pora tiesiog spinduliuoja meilę, jau greitai lietuvė vertėja ir norvegas vairuotojas taps vyru ir žmona. „Dabar esu tikra, kad jis – tas vienintelis“, – apie naujus romantiškus santykius drąsiai kalba emigrantė. Po dviejų nelaimingų meilių ji 10 m. buvovieniša, kol pagaliau, su Egilu susipažinusi internetu, po truputį, labai atsargiai išdrįso pradėti naujus santykius. Pradėjusi bendrauti su Egilu Jolanta daug ką turėjo jam papasakoti – dvi viena už kitą keistesnes meilės su norvegais vyrais istorijas. „Buvau psichopato žmona“, – vieną iš jų pristato vertėja dirbanti pašnekovė. Viskas prasidėjo nuo atsitiktinės pažinties su po Lietuvą keliavusiais norvegais. Įsimylėjusi Jolanta tikėjosi ramaus ir turtingo gyvenimo užsienyje. Gavo smurtą ir patyčias be jokios vilties pabėgti. Ištvėrusi patyčias, smurtą ir net pasikėsinimą nužudyti Jolanta galiausiai išsiskyrė. Antras jos vyras, kaip netrukus paaiškėjo, buvo persekiotojas. Moteris negalėjo viena išeiti iš namų ir užtrukti bent minutės ilgiau, nei planavo. Galiausiai vyras ėmė kontroliuoti viską – Jolantos telefoną, jos kompiuterį, ji turėjo atsiskaityti už absoliučiai kiekvieną žingsnį. Iš namų išeidavo su baime, o atgal grįždavo dar labiau bijodama. Jei tik ją užkalbindavo koks vyriškis, vyrui prasidėdavo baisūs pavydo priepuoliai. Jolanta skyrėsi ir dar kartą. Šiandien ji – laimingai susižadėjusi ir tiki, kad šį kartą jų meilė truks amžinai.

Užsienyje viską išbandžiusi ir galiausiai į Lietuvą grįžusi Aira save atrado tatuiruočių kūrime. Prieš 2 m. Airą kalbinome Nyderlandų sostinėje Amsterdame. „Jeigu turite kokį nors hobį ar mėgstamą užsiėmimą, jokiu būdu jo neapleiskite“, – tada visiems patarė jauna emigrantė. Ji daug mokėsi ir dirbo viską. Buvo ir administratorė, ir padavėja, ir valytoja turbūt labiausiai apšnerkštame viešbutyje visame Amsterdame, kol pagaliau pinigus ėmė uždirbti iš to, ką visada labai mėgo – piešimo. Įdomus sutapimas. Kažkada Airos nepriėmė į darbą dėl tatuiruotės ant rankos. O Nyderlanduose tatuiruotės tapo jos pragyvenimo šaltiniu. Tada Aira džiaugėsi, kad pagaliau turi svajonių darbą ir gyvena laisvame menininkų pilname didmiestyje. Bet šiandien su Aira jau kalbamės Vilniuje. Sostinės centre ji turi savo tatuiruočių studiją. Grįžusi emigrantė neslepia – sprendimas grįžti namo buvo nelengvas.