Savaitė. Kokie įmanomi įvykių scenarijai Baltarusijoje po slaptos Lukašenkos inauguracijos?

Trečiadienį Minske iš anksto nepaskelbus buvo inauguruotas Aliaksandras Lukašenka. Ceremonija vyko it speciali operacija: Nepriklausomybės rūmus, kuriuose reziduoja Baltarusijos prezidentas, buvo apsupusi karinė technika, suvežti civiliais rūbais aprengti pareigūnai. Baltarusijos Konstitucija nurodo, kad išrinktojo valstybės vadovo inauguracija turi būti vieša, ją privalo transliuoti televizija – šį kartą to nebuvo. Lukašenkos aplinka kruopščiai slėpė datą. Po inauguracijos, pavakare į Minsko gatves išėjo pasipiktinę žmonės, tačiau jie buvo sutikti vandens patrankomis, ašarinėmis dujomis ir bananų smūgių kruša. Mūsų kalbinti ekspertai tikina, kad Lukašenka tikisi išprovokuoti neramumus, kad galėtų įvesti šalyje ypatingąją padėtį, o tuomet jau aktyvuotųsi Putino nurodymu suformuotas Rusijos specialiųjų pajėgų rezervas. Lietuvai gali grėsti ne tik pabėgėlių antplūdis, bet ir provokacijos pasienyje.

Vyriausybė šią savaitę apsisprendė, kad Lietuva, kartu su kitomis ES valstybėmis, dalyvaus visuose 7 vakcinos nuo COVID-19 pirkimuose. Kaip skelbia Vyriausybė, tikimasi, kad pasiskiepys 70 procentų Lietuvos gyventojų. Pasak premjero, valstybei dalyvavimas vakcinų pirkimo programoje kainuos apie 100 mln., vėliau Vyriausybės vadovas kainą padidino iki 125 mln.: gamintojai esą skelbia nevienodas vakcinų kainas, jos svyruoja nuo beveik trijų iki 18 eurų. Tačiau pasiskiepyti Lietuvoje bus galima nemokamai – taip pažadėjo vyriausybė. Šįvakar studijoje – VU Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto profesorė Aurelija Žvirblienė.

Praėjus daugiau nei pusmečiui nuo pandemijos paskelbimo, galvoti apie jos pabaigą, regis, dar labai anksti. Daugybė valstybių susiduria su dideliu naujų koronaviruso atvejų augimu. Koronaviruso situacija kai kuriose Europos šalyse prastenė, nei buvo pavasarį, per pandemijos piką: šią savaitę teigė Europos Sveikatos komisarė, įspėjusi – jei šalys nesiims griežtesnių priemonių viruso plitimui valdyti, Europos laukia itin skaudžios pasekmės. Atsižvelgusios į esamą situaciją, ribojimus dėl koronaviruso sustiprino Ispanija, Prancūzija, Izraelis ir kitos šalys.

Europos Komisija šią savaitę pristatė naują migracijos paketą, kuris turėtų iš esmės pakeisti dabartinę bendrijos migracijos sistemą. Naujasis planas numato greitesnes prieglobsčio paraiškų peržiūros procedūras, geresnę išorinių sienų apsaugą ir didesnį solidarumą dalijantis našta. Europos Komisija įsitikinus, kad šis planas yra geras kompromisas su valstybėmis, kurios nenori prisiimti migrantų, ir tomis, kurios labiausiai kenčia nuo jų antpūdžio. Šis planas netenkina Višegrado ketverto – jų manymu, planas iš esmės nieko nekeičia. Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen laukia sunkus darbas, norint įkalbėti šalis nares sutikti su naujuoju migracijos politikos planu.

Jau 124 metus po JAV prezidento rinkimų pralaimėtojas tiesiogiai pasveikina laimėtoją. Šiemet tokia tradicija gali vėluoti kelias dienas ar net savaites. Koronaviruso akivaizdoje vykusių partijų pirminių rinkimų pamokos rodo, jog balsų, ypač atėjusių paštu, skaičiavimas gali užtrukti, o šimtai tūkstančių balsalapių gali būti atmesti. Valstijos iš pamokų mokosi skirtingai. Kai kur balsavimo iš anksto bei balsavimo paštu taisyklės lengvinamos, kitur nurodymai nekeičiami, o dalyje valstijų ginčus sprendžia teismas. Ir nors proceso tvarka kelia klausimų, ekspertai pabrėžia, kad sukčiavimo rinkimuose galimybė maža, skirtingai nei teigia prezidentas. Donaldas Trumpas pastaruosius mėnesius balsavimą paštu vadino sukčiavimu, o šią savaitę neatsakė į žurnalistų klausimą, ar nesėkmės atveju pripažins rinkimų rezultatus ir perduos valdžią. Respublikonai ramina, kad valdžia laimėtojui atiteks taikiai, bet jei kova rinkimų naktį bus apylygė, analitikai prognozuoja teisinius ginčus ir nesutarimus.

Šią savaitę kilo skandalas dėl vaikų maitinimo iš atliekų pagamintu maistu vienoje Vilniaus progimnazijoje. Istorija prasidėjo prieš dvejus metus: tada Dainų šventės dalyvių maitintojas – viešoji įstaiga „Bruneros“ – pasibaigus teismams, oficialiai liko nepriekaištingos reputacijos ir šiemet pradėjo maitinti sostinės mokyklas. Ką LRT papasakojo kelios vienos mokyklos virėjos labiau negu šiurpu. Sklindžiai vakarienei esą gaminti iš rytinės košės likučių, surinktų iš lėkščių, nesuvalgyti maltinukai irgi esą keliauja iš lėkščių į lėkštes – taip pamaitinamos kelios klasės. Įsisiūbavus skandalui „Bruneros“ pareiškė svarstanti galimybę sutartį nutraukti abipusiu sutarimu.

Rinkimų tema – sveikatos politikos vertinimai į Seimą kandidatuojančių partijų programose. Dauguma sveikatai skiria gana daug dėmesio. Medikai, ekspertai pastebi, kad programose pagaliau atkreiptas dėmesys į menką sveikatos apsaugos sistemos prieinamumą, kai žmonės, norėdami patekti pas specialistus, turi laukti net kelis mėnesius. Būsimi ir esami politikai siūlo mažinti eiles poliklinikose, didinti algas medikams, tačiau tokius siūlymus ekspertai vadina populistiniais, nes dažniausiai nenurodoma, iš kokių šaltinių ir kaip tai būtų daroma. Didžiojoje dalyje programų kalbama ir apie sveikatos apsaugą regionuose: vienos partijos siūlo ten neuždaryti skyrių, plėsti paslaugas, kitos, atvirkščiai, tikina, kad jos turi būti kokybiškos, o tai reiškia, kad dalies jų būtų tiesiog atsisakoma.

Ved. Nemira Pumprickaitė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt
Daugiau