Savaitė. O kaip su ekonomika: anot ekspertų, programose partijų požiūrio suprasti neįmanoma

Ekonomika partijų rinkimų programose: gausybė idėjų, tik iš kur imti pinigų – minčių nėra. Praėjusioje laidoje pradėjome analizuoti partijų programas, tąkart „Savaitėje“ ekspertai įvertino partijų užmojus švietimo sistemoje. Šįvakar apie tai, kaip partijos formuotų mokesčių politiką ir kaip apskritai skatintų dirbti, kurti darbo vietas, investuoti. Idėjos – įvairiausios, nuo trumpesnės darbo savaitės iki garantuojamo algų kėlimo. Bet vyrauja programose pažadai mažinti mokesčius – daugiau nei pusė partijų mojuoja progresinių mokesčių vėliava, beveik pusė įvestų visokių lengvatų. Tik iš kur pinigai visiems pažadams įgyvendinti – idėjų nėra. Ekonomistai sako, nesvarbu, ar programos ilgos su daug skaičių, ar vos keliasdešimties sakinių – iš jų neįmanoma suprasti, koks iš tikrųjų partijų požiūris į verslą, apskritai ekonomiką. Viešųjų ryšių specialistų akimis, į visus rinkėjus taikančios populistinės programos neišsiskiria ir neužkabina, bet tai esą natūralu – kai nėra tvirtų ekonominių idėjų, nėra ir kaip jas įpakuoti.

Greitųjų koronaviruso testų pirkimo byla: paprašius premjero pasiaiškinimo – kaltinimai „šūdmala“. Trys savaitės liko iki Seimo rinkimų ir aistros politikų erdvėje kaista. 10 parlamentarių iš opozicijos pareikalavo premjero atsakyti, kodėl jis nesustabdė Vyriausybės rūmuose planuoto, aptarinėto ir koordinuoto pusės milijono greitųjų testų pirkimo už 6 mln. – po 12 eurų už vieną, kai už tuos pačius testus Krašto apsaugos ministerija mokėjo 3,6. Premjeras kiekvienai iš 10 prikišo, kodėl jos domisi šituo pirkimu, žurnalistus apkaltino „šūdmala“, bet aiškiai į klausimą taip ir neatsakė. „Valstiečių“ vadas Ramūnas Karbauskis užsipuolė teisėsaugą, kad ši, prieš rinkimus pradėdama tirti per krizę vykdytus pirkimus, politikuoja. Kliuvo ir prezidentūrai. Premjeras Saulius Skvernelis ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pasipiktino, kad prezidentas atsisako sušaukti Valstybės gynimo tarybą dėl vakcinos nuo COVID-19 pirkimo, nors pirkimo procesas jau prasidėjo birželį, o trečiadienį Vyriausybė vakcinos gamybai paremti skyrė 2,5 mln. eurų Europos Sąjungos Skubios paramos priemonės fondui.

Koronavirusas apnuogino problemą: pas gydytojus negalintys pakliūti gyventojai griebiasi kyšių. COVID-19 ir Lietuvoje 3 mėn. trukęs karantinas išbalansavo gydymo įstaigų darbą. Nesibaigiančios eilės poliklinikose ir mėnesius trunkantis vizito laukimas žmones verčia ieškoti nelegalių kelių pas gydytojus. Tą parodė Specialiųjų tyrimų tarnybos atlikta analizė. Kyšiai medikams ir naudingų pažinčių paieška – pagrindiniai pacientų veiksmai ieškant pagalbos, aiškina STT. O COVID-19 šią problemą tik dar labiau apnuogino. Pacientų atsovai suskaičiavo, kad šį rugpjūtį 400 žmonių mirė daugiau nei pernai tuo pat metu ir galbūt daugelis dėl uždelstos ligos nesulaukę medikų pagalbos.

Vilniaus licėjaus direktorius įvertino situaciją mokyklose: begalinis rūpestis vaikais virsta jų kankinimu. Koronavirusas – išmėginimas ir ugdymo įstaigoms. Vis dažniau paros suvestinėse minimos mokyklos, kuriose išaiškinti apsikrėtimai, yra mokyklų, kurios tapo ligos židiniais. Jau prieš rugsėjo 1-ąją buvo nuogąstavimų, kad mokyklose COVID-19 tikrai plis. Siekiant situaciją suvaldyti, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas pasirašė raštą, kuriame – įpareigojimai, rekomendacijos ir nurodymai, kokias sąlygas būtina įvykdyti pagrindinio ir vidurinio ugdymo įstaigose. Kaip sekasi jas įgyvendinti, ar jos pagelbėjo, ar atvirkščiai, tapo nesusipratimu – pokalbis su „Savaitės“ svečiu – Vilniaus licėjaus direktoriumi Sauliumi Jurkevičiumi.

Ir politikai, ir analitikai sutaria: Lukašenkos elgesyje – vis mažiau adekvatumo. Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka Sočyje gavo Rusijos paramą, bet ne pagarbą. Apie valstybę nuo Baltarusijos vakarų – Bresto iki Rusijos rytų – Vladivostoko kalbantis A. Lukašenka savo piliečius gąsdina puolimu iš Vakarų, o Vakarus – sienų uždarymu. Kol kas tik gąsdina. Ir politikai, ir analitikai sako matantys bandymą bet kokia kaina likti valdžioje ir vis mažiau adekvatumo elgesyje. Išlikimo kaina gali būti šalies suvereniteto praradimas. Juolab kad, pasak analitikų, Rusijos parama tik laikina, ir tik tam, kad neatrodytų, jog žmonės protestuodami gali pakeisti valdžią. Rusijai žengus žingsnį, Vakarai kol kas trypčioja vietoje ir tik kalba apie paramą. Sankcijos Baltarusijos režimui įstrigo ginčuose tarp Europos Sąjungos šalių. Tuo metu Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba pripažino, kad žmogaus teisių padėtis Baltarusijoje katastrofiška.

Dar viena „spalio staigmena“: bręsta kova dėl to, kas ir kada užims Ginsburg vietą. Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) politikos apžvalgininkai vėl kalba apie „spalio staigmeną“. 2016-aisias tokiomis staigmenomis tapo paviešintas 11 m. senumo įrašas, kuriame tuomet kandidatas JAV prezidento rinkimuose Donaldas Trumpas laido gašlius seksistinius komentarus, ir spalio pabaigoje FTB pareiškimas, kad pareigūnai vėl ėmė tirti kandidatės Hillary Clinton elektroninius laiškus. Šiemet tokia „spalio staigmena“ vadinama Aukščiausiojo Teismo teisėjos, kovotojos už lygias lyčių teises Ruth Bader Ginsburg mirtis. Populiarios teisėjos rėmėjams gedint, Vašingtone bręsta politinė kova dėl to, kas ir, svarbiausia, kada pakeis R. B. Ginsberg. Sprendimas gali nulemti ne tik Aukščiausiojo Teismo, bet ir svarbiausių amerikiečiams klausimų ateitį. D. Trumpas žada savo kandidatę pristatyti jau kitą savaitę. Nors 2016-aisiais prieš rinkimus respublikonų Senatas atsisakė svarstyti Baracko Obamos kandidatą, dabar partijos lyderiai sako esantys pasiruošę. Demokratai konkurentus kaltina dviveidyste.

Venera – vėl dėmesio centre: neatmetama, kad jos debesyse egzistuoja nepažinta gyvybės forma. Šią savaitę pasaulio dėmesio centre atsidūrė Venera. Tarptautinė mokslininkų komanda skelbia planetos atmosferoje aptikusi fosfino – dujų, kurios Žemėje siejamos su gyvybe. Neatmetama versija, kad fosfinas įrodo, jog planetos debesyse egzistuoja iki šiol nepažinta gyvybės forma. Dalis mokslininkų bendruomenės šią teoriją vadina nepagrįsta, primena, kad iš sieros rūgšties sudaryti debesys pražūtingi bet kokiam gyvam organizmui. Tačiau Jungtinių Amerikos Valstijų kosmoso agentūra šį atradimą jau pavadino reikšmingiausiu įvykiu ieškant gyvybės kitose planetose. Tikėtina, kad ilgą laiką užmarštyje buvusi Venera ir vėl atsidurs kosmoso tyrimų epicentre.

Ved. Nemira Pumprickaitė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt
Daugiau