Laba diena, Lietuva. Gamtininkas įspėja: radus vieną grybą, geriau jį palikti

Ekspertai sutaria: Rusija gelbės Baltarusiją, ne Lukašenką – šis galiausiai bus išmestas iš rogių. Aliaksandras Lukašenka Sočyje susitiko su Vladimiru Putinu. Tai buvo pirmas susitikimas nuo rugpjūčio 9 d. vykusių prezidento rinkimų, sukėlusių masinių protestų bangą. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dėstytoja, komunikacijos ekspertė dr. Beata Grebliauskienė LRT TELEVIZIJOS laidoje „Laba diena, Lietuva“ sako, kad minėtas susitikimas buvo darbo – tai reiškia, kad pompastikos jame ir turėjo būti mažiau nei oficialaus vizito metu. Vis tik A. Lukašenkos pasitikimas oro uoste parodė ne tik svečio, bet ir įvykio svarbą. Ekspertę, beje, nustebino, kad nors A. Lukašenka deklaruoja lygiaverčius santykius su V. Putinu, susitikimas parodė absoliučiai nelygiaverčius dviejų šalių santykius ir formalaus Baltarusijos prezidento juntamą įtampą. Dr. B. Grebliauskienei antrina ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektorius dr. Laurynas Jonavičius. Pasak jo, bendras susitikimo vaizdas priminė pagalio ištiesimą skęstančiajam, kur su pagaliu nei bandoma ištraukti, nei nuskandinti.

Ekspertės patarimai naujajam Seimui – sustabdyti balaganą teisės aktų leidime ir išsigryninti, ką darys. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Laba diena, Lietuva“ – dar viena viešnia. Studijoje svečiuojasi Lietuvos laisvosios rinkos instituto tyrimų vadovė Guoda Azguridienė – ji detaliai analizavo partijų rinkimines programas. Ekspertės teigimu, dalis partijų parašė labai išsamias programas, o tai turi dvi puses: tai rodo ne tik partijos gerą supratimo ir turimų resursų lygį, bet ir savotišką naivumą, mat įgyvendinti visą programą su turimu biudžetu yra neįmanoma. Pasak G. Azguridienės, broko šiame Seime netrūko – jis ypač buvo juntamas paskutiniu metu. Apie viską išsamiau – LRT TELEVIZIJOS laidos „Laba diena, Lietuva“ studijoje.

Apeliacinis teismas atvertė Sausio 13-osios bylą: apeliacinių skundų – per 60. Apeliacinis teismas atvertė dėl karantino pusmečiui nukeltą Sausio 13-osios bylą. Dėl COVID-19 posėdžiai vyksta ne Lietuvos apeliaciniame teisme, o Mykolo Romerio universiteto (MRU) didžiausioje auditorijoje. Taip tikimasi saugiai išnagrinėti istorinės bylos apeliacinius skundus, kurių – per 60. Plačiau apie bylos nagrinėjimą LRT TELEVIZIJOS laidoje „Laba diena, Lietuva“ pasakoja reporteris Giedrius Vitkauskas, MRU Teisės mokyklos dekanės patarėjas Juozas Valčiukas, Lietuvos apeliacinio teismo atstovė Vilma Budėnienė, prokurorė Daiva Skorupskaitė-Lisauskienė, kaltinamojo Dmitrijaus Jazovo advokatas Valentinas Giriūnas, kaltinamųjų Michailo Golovatovo ir Jurijaus Melio advokatas Ryšardas Burda, J. Melio gynėja Galina Kardanovskaja bei nukentėjusysis Sausio 13-osios byloje Robertas Povilaitis.

Baltuosiuose rūmuose – istorinis įvykis: Izraelis, JAE ir Bahreinas užmegs diplomatinius santykius. Šiandien Baltuosiuose rūmuose – istorinis įvykis: Izraelis, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Bahreinas, iki šiol manyta – nesutaikomi priešai, pasirašys diplomatinių santykių užmezgimo sutartis. Užsienio naujienų redaktorė Živilė Raškauskaitė LRT TELEVIZIJOS laidoje „Laba diena, Lietuva“ sako, kad ši pergalė ir prieš rinkiminį laikotarpį žengtas žingsnis bus naudingas tiek Donaldui Trumpui, tiek Benjaminui Netanyahu.

Novagrockienė: partijos rinkiminę vasarą išnaudojo nesėkmingai – dalis, atrodo, net nenori laimėti rinkimų. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Laba diena, Lietuva“ – metas Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorės, politologės Jūratės Novagrockienės komentarui. Naujausi „Spinter“ tyrimai rodo, kad tik keturios partijos peržengs 5 proc. barjerą: Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos socialdemokratų partija ir Darbo partija. Tiesa, J. Novagrockienė nemano, kad būtent taip ir bus. Profesorė sako, kad politinės partijos rinkiminę vasarą išnaudojo labai nesėkmingai – atrodo, kad kai kurios jų net nenori laimėti rinkimų. Išskirti, pasak J. Novagrockienės, galima Darbo partiją ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą. Ši, net labai nesistengdama, gauna daug viešosios komunikacijos privalumų, kuriuos sėkmingai išnaudoja.

Mokslininkų atradimas: „anomalūs ir nepaaiškinami cheminiai reiškiniai“ – gyvybės Veneroje ženklas? LRT TELEVIZIJOS laidoje „Laba diena, Lietuva“ – intriguojanti naujiena. Veneros atmosferoje atrasta fosfino dujų, kurios Žemėje siejamos su gyvais organizmais, rugsėjo 14 d. paskelbė mokslininkai, suteikdami naujų įžvalgų apie sąlygas mūsų kaimyninėje planetoje. Tiesa, pabrėžiama, kad fosfino pėdsakų atradimas dar neįrodo, jog Veneroje esama gyvybės. Tačiau kadangi virš spirgančio planetos paviršiaus besiformuojantys debesys yra rūgštūs ir greitai sunaikina fosfiną, tai reiškia, kad dujas pagamina kitas šaltinis. Tyrėjai atliko keletą skaičiavimų, siekdami paaiškinti, kaip planetoje pagaminamos fosfino dujos. Jie padarė išvadą, kad tyrimai pateikia įrodymų, jog Veneroje vyksta „anomalūs ir nepaaiškinami cheminiai reiškiniai“. Plačiau apie šį mokslininkų atradimą pasakoja Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto vadovė habil. dr. Gražina Tautvaišienė.

Rengiamas didžiulis ciklas apie Vilniaus istoriją: kaip prieš 400 m. sostinėje atrodė fejerverkai? Kompiuterinės grafikos specialistai, animatoriai ir filmų kūrėjai rengia didžiulį ciklą pasakojimų apie Vilniaus ir jo kraštovaizdžio istoriją nuo ledynmečio. Vilniaus universiteto inicijuoto projekto istorijos iki Naujųjų metų bus baigtos. Pasak kūrėjų, 70 pasakojimų sutelkta didžiulė kūrybinė grupė. O istorijos parinktos, kad jas būtų įdomu žiūrėti ir pagrindinius istorijos faktus žinantiems žmonėms. Siužetas apie šią iniciatyvą – ir LRT TELEVIZIJOS laidoje „Laba diena, Lietuva“. Pasakoja „Oktastudio“ kūrybos vadovas Vitalijus Žukas.

Gamtininkas: lietuviai grybavo ir grybaus, tačiau turi būti ir etika – dalį radinių reikia palikti. Jokia paslaptis – miškai šiemet ypač dosnūs. Rastų grybų nuotraukų tvanas socialiniuose tinkluose vis dar nesibaigė. Apie rudens gėrybes kalbamės ir LRT TELEVIZIJOS laidoje „Laba diena, Lietuva“ su Mokinių neformaliojo švietimo centro Gamtos skyriaus vedėjas, gamtininku Almantu Kulbiu. Eksperto teigimu, lietuviai grybavo ir grybaus, tačiau vienokia ar kitokia etika šiuo klausimu turi būti. „Šiaurės ir Baltijos šalys yra grybautojų rojus“, – priduria gamtininkas. A. Kulbio teigimu, radus vieną grybą arba grybą, kuris jau barsto sporas, geriau jį palikti.

Ir smagu, ir liūdna: į jūrą grįžo keturi ruoniukai – Dziegoris, Kurdupelis, Žebelė ir Kvietka. Lietuvos jūrų muziejuje šiandien – ir smagu, ir liūdna: po pusmečio į Baltijos jūrą išleisti 12 ruonių jauniklių, kurie į muziejų pateko nusilpę ir sužaloti. Biologai visąlaik rūpinosi gyvūnais, o šie ūgtelėjo, išmoko patys maitintis ir grįžo namo. Plačiau apie išsiskyrimo skausmą bei Kvietkos, Dziegorio, Kurdupelio ir Žebelės nuotykius pasakoja Lietuvos jūrų muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas bei Jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė.

Mokslininkai analizavo, ko labiausiai „Wikipedijoje“ ieškojo lietuviai: dominavo grybai. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Laba diena, Lietuva“ – metas socialinių tinklų apžvalgai. Šįkart ji – su LRT RADIJO žurnalistu Dariumi Matu. Jo akiratyje: reakcijos į premjero Sauliaus Skvernelio pasiaiškinimą dėl greitųjų koronaviruso testų pirkimo ir lietuvių mokslininkų analizė, ko internetinėje bibliotekoje „Wikipedia“ labiausiai ieškojo tautiečiai.

Ved. Guoda Pečiulytė.