Labas rytas, Lietuva I d. Nuo rugpjūčio keičiasi Darbo kodeksas: dalis naujovių – reakcija į pandemija

Liepos 27 d. LRT TELEVIZIJOS laidą „Labas rytas, Lietuva“ pradedame trumpa naujienų ir aktualijų apžvalga.

Ryto mankšta. Kas, jei ne sportas, gali padėti žvaliai pradėti naują savaitę? Oras lauke – puikiai tam tinkamas, bet treniruotis galima ir namuose. Pratimus demonstruoja ir LRT TELEVIZIJOS laidos „Labas rytas, Lietuva“ rubrikoje „Ryto mankšta“ svečiuojasi sporto treneris Gediminas Mikelevičius.

Gyvūnija. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ – vaizdo siužetas iš užsienio. Žvejų tinkluose įsipainiojusiam vėžliui prireikė pagalbos. Išgelbėtu nelaimėliu rūpintasi 3 mėnesius – Fuerteventūroje veikia vėžlių gydymo centras. Galiausiai gyvūnas paleistas į Atlanto vandenyną.

Technologijos. Ieškoma būdų, kaip palengvinti kurčiųjų kasdienybę. Planuojama kurti programėlę, kuri greičiau sujungtų gestų kalbos vertėjus ir kurčiuosius. Šiuo metu turintiems negalią reikiamų paslaugų reikia laukti ne vieną dieną.

Darbo kodeksas. Nuo rugpjūčio 1-osios įsigalioja Darbo kodekso normų pakeitimai, susiję su darbuotojų, turinčių sveikatos problemų, apsauga, išeitinėmis išmokomis, atleidimo sąlygomis ir pan. Advokatė Jurgita Judickienė sako, kad pokyčiai yra aktualūs bei naudingi tiek darbuotojams, tiek darbdaviams, o kai kurie pakeitimai – reakcija į pandemija. Plačiau apie tai – LRT TELEVIZIJOS laidos „Labas rytas, Lietuva“ studijoje.

Ryto piniginė. Kokia pirmadienio LRT TELEVIZIJOS laida „Labas rytas, Lietuva“ be „Ryto piniginės“ skilties? Šįkart joje – apie įvairius išmaniuosius prietaisus (ne tik apie išmaniąsias apyrankes). LRT žurnalistė Jurgita Čeponytė pasakoja, kad vis daugiau įmonių pasaulyje pritaiko išmaniuosius prietaisus darbuotojų fiziologiniams duomenims stebėti. Plačiau apie tai – LRT TELEVIZIJOS studijoje.

Įdomybės. Teatras, šou, klounada ar gatvės menas – visam tam pasitelkiami įmantrūs kostiumai, kaukės ir kojūkai. Juos ypač pamėgo gatvės ir švenčių artistai – atsidūrus aukštai, lengviau išsiskirti iš minios, atkreipti dėmesį į save ir paskatinti aplinkinius bendrauti. Tačiau kojūkai – ne šių dienų ir ne švenčių organizatorių išradimas. Archeologiniai radiniai liudija, kad ant kojūkų vaikščiota dar senovės Graikijoje VI a. pr. Kr. Senovės majai, norėdami būti arčiau dievų, juos pasitelkdavo per religines ceremonijas. Europoje kojūkai gelbėdavo einant į pelkes, piemenys juos naudodavo ganydami avis – Prancūzijos pietvakariuose dar ir XX a. pradžioje. Pasakojama, kad kai šiame regione lankėsi imperatoriaus Napoleono žmona Žozefina – vietiniai sveikino ją pasilypėję ant kojūkų ir neatsiliko nuo karietą traukiančių žirgų. Kelių pirštų storio kojūkai būdavo gaminami iš tvirto medžio. Prie jų tvirtintos lentelės kojoms atremti. Kad kojūkai nenusitrintų, jų galus kaustė kauliniais antgaliais. Kojūkus audavosi ir paštininkai – norėdami išvengti šunų. Juos naudojo ir žmonės, turėję uždegti ir užgesinti dujinius žibintus.

Socialinių tinklų apžvalga. Liepos 27 d. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ – ir socialinių tinklų apžvalga. Šįkart ji – su Modestu Naudžiumi.

Ved. Jovita Vitkauskė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt
Daugiau