Pakeliui su vasara. Architekto Gintaro Balčyčio suprojektuota Vilkaviškio autobusų stotis atveria langą į gamtą ir naują architektūrą

Daugiau kaip penkiolika metų brandinęs vasaros festivalį Neringoje „Nepaklusniųjų žemė“, pianistas Rokas Zubovas jį perduoda kolegai, ilgamečiui festivalio violončelininkui ir bendraminčiui Mindaugui Bačkui. Nuo šiol festivalis vadinsis „N žemė“ ir bus, greičiausiai, kiek kitoks. Pianistas violončelininkui spaudžia ranką ir linki sėkmės, kuri, be abejo, naujam startui tikrai itin reikalinga. Koks bus festivalis ir kodėl keičiasi jo šeimininkas - apie tai pokalbis su abiem muzikais.

Pirmoji lietuviška opera, senovinė fisharmonija, simfoninio orkestro instrumentai, šimtmetį šiemet mininčio valstybės teatro trupės portretai — visa tai galima išgirsti Kauno miesto muziejaus Miko ir Kipro Petrauskų skyriuje. Žaliakalnyje esančiame tarpukariu statytame Petrauskų name apsilankė Kotryna Lingienė.

„Per 30 metų Lietuvoje pastatyta labai mažai muziejų, mokyklų, bibliotekų. Tikėtis, kad gyvenamieji namai ir prekybos centrai taps architektūros meno objektais yra nerealu”, – sako architektas Gintaras Balčytis. Architekto suprojektuota Vilkaviškio autobusų stotis nuo pat atidarymo dienos sulaukė tiek profesionalų, tiek gyventojų įvertinimo. Į savo erdvę įtraukusi skverą, pasipuošusi augalais naujoji stotis kviečia ne kirsti medžius, o darniai gyventi gamtoje. Pokalbis su Gintaru Balčyčiu.

Ved. Gabija Narušytė ir Jolanta Kryževičienė