Savaitė. Išsilaisvino, o tada suliberalėjo – Pranckietis įžiebė aistras Seime ir juoką tarp būsimų kolegų

Po penkerių metų – 2014-aisiais tapęs partijos nariu, 2019-aisiais priverstas trauktis – valstietis Viktoras Pranckietis suliberalėjo. Rodos, dar taip neseniai mėginęs įtvirtinti demokratijos formulę, kad mažuma turi klausyti daugumos, Seimo pirmininkas, kurio rėmimo kratosi ir valdantieji, ir opozicija, pareiškė, kad nori atstovauti laisvei ir kurti galimybes. Anksčiau simpatijų Pranckiečiui nerodęs ilgametis liberalas Eugenijus Gentvilas kalba apie Seimo Pirmininko transformaciją. Seimo senbuviai – ir valdantieji, ir opozicija, mano, kad pasirinkus liberalus, Pranckiečiui nebe vieta Seimo Pirmininko kėdėje.

Lenkija šiandien balsuoja prezidento rinkimuose, kuriuose varžosi 11 kandidatų, bet pagrindiniai varžovai, kurie greičiausiai susikaus antrajame ture, yra du: perrinkimo siekiantis Andrzejus Duda, kurį remia valdančioji „Teisės ir teisingumo“ partija, ir opozicinės „Piliečių platformos“ kandidatas, Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis. Politologai sako, kad Lietuvai didesnio skirtumo, kuris kandidatas laimės, nėra – abiejų užsienio politikos gairės panašios. Pasak kai kurių ekspertų, tai – svarbiausi rinkimai per 30 metų, kone civilizacinis pasirinkimas, kokiu keliu šalis pasuks toliau: ar grįš į liberalios Vakarų demokratijos kelią, ar rinksis vengrišką modelį su rytietiškos autokratijos elementais.

Artėjant Seimo rinkimams, valstiečiai ir žalieji labai pagerino savo vertinimus rinkėjų akyse dėl suvaldytos koronaviruso epidemijos, nors pradžia buvo gana prasta. Ligoninių ir savivaldybių atstovai teigia, kad paramos laukė iš valstybės rezervo, paaiškėjus, kad jo nėra, teko galvoti ne už kokią kainą pirkti, o kaip greičiau įsigyti gyvybiškai reikalingų priemonių. Viešųjų pirkimų tarnyba suskaičiavo, kad, kovojant su koronavirusu, apsaugos priemonėms įsigyti sudaryta sutarčių daugiau nei už 84 milijonus eurų. Tai išryškino viešųjų pirkimų sistemos trūkumus, sako tarnybos direktoriaus pavaduotoja Jovita Petkuvienė, o už respiratorius, apsauginius chalatus ir kombinezonus permokėjome net keturis kartus.

Kai daugelis šalių susidūrė su naujais koronaviruso protrūkiais ir svarsto, ar tai jau antroji banga, Rusija į trumpą laikotarpį tarp karantino atšaukimo ir naujo užsikrėtimų šuolio pabandė įsprausti du Vladimirui Putinui svarbius įvykius: atidėtą Pergalės dienos karinį paradą ir balsavimą dėl jo valdymo iki 2036-ųjų, kuris užmaskuotas gausiomis Konstitucijos pataisomis dėl pensijų, šeimos vertybių ir Dievo.

Seimas kasmet išduoda 40 tūkstančių leidimų, o su korupcija kovojanti organizacija „Transparency International“ suskaičiavo, kad per visus šios Seimo kadencijos metus parlamentarai savanoriškai deklaravo vos 3597 susitikimus su interesų grupėmis ir registruotais lobistais. Po skandalo, kai buvo sulaikyti verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus ir Bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius, Seimo nariai suskubo priimti keletą metų marintą Lobistinės veiklos įstatymą. Jei jis įsigalios, nuo sausio įteisinamas kryžminis deklaravimas, t.y. kontaktus privalės deklaruoti ne tik lobistai, bet ir visi sprendimų priėmėjai, pradedant prezidentu, baigiant žemiausio rango valdininkais.

Donaldas Trumpas sakė, kad į pirmąjį jo agitacinį mitingą nuo kovo panoro atvykti per milijoną rėmėjų. Bet kalbėjo Oklahomoje jis pustuštėms tribūnoms – jo štabas sako, kad susirinko pusė arenos, ugniagesiai – kad trečdalis. O papildomą kalbą lauko scenoje tiems, kas netilpo, Trumpui teko išvis atšaukti, nes ten jo nelaukė niekas. Štabas kaltina žiniasklaidą, neva ilgai bauginusią dėl viruso, ir protestuotojus, neva blokavusius įėjimus. Bet bent dalį atsakomybės prisiima Amerikos paaugliai – daugelis skelbia tyčia užsisakę bilietus. Pakeliui jie dar sugadino duomenis Trumpo štabui, nes informacija apie bilietų prašytojus labai padeda planuoti kampaniją. Paaugliai susiorganizavo per socialinį tinklą „TikTok“, į kurį politikai iki šiol rimtai nežiūrėjo.

Savo nuomonę apie naujieną miesto centre pareiškė ne tik politikai, bet ir valstybės institucijos – Valstybinė kultūros paveldo komisija sako, kad toks paplūdimys nedera su istorine ir memorialine vietos reikšme, o Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas R. Šimašiaus sprendimą pavadino spjūviu ir moraliniu nusikaltimu lietuvių kalbai. Vilniaus mero argumentas dėl Lukiškių aikštės pavertimo paplūdimiu – mes pagaliau galime džiaugtis savo iškovota laisve. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Savaitė“ – interviu su A. Kaušpėdu.

Ved. Nemira Pumprickaitė.