Labas rytas, Lietuva I d. 94-ąją sukaktį mini LRT RADIJAS: jūsų dėmesiui – kasdienybė, kurią girdite, bet nematote

Birželio 12 d. LRT TELEVIZIJOS laidos „Labas rytas, Lietuva“ pradžioje – tradicinė svarbiausių nūdienos aktualijų spaudoje apžvalga. Šįkart ji – su Juste Tamošaitiene. O tuomet – ir Jurijaus Veklenko kūrinys „Bright Lights“.

Bažnytinių indų istorijos: tarp eksponatų – elgetos paaukota taurė ir dešrininkų cecho nupirkta komuninė. Bažnyčioje apeigoms naudojamus indus, ko gero, esame matę visi, tačiau kokia jų prasmė žino nedaugelis. Kolegos nukeliavo į Bažnytinio paveldo muziejų, kurio nuolatinėje ekspozicijoje – ir vienintelė Lietuvoje elgetos paaukota taurė ar komuninė, kurią bažnyčiai nupirko dešrininkų cecho darbuotojai. Daugiau istorijų – reportaže, pasakoja Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė Sigita Maslauskaitė-Mažylienė.

Sveikiname, kolegos: LRT radijas šiandien švenčia 94-ąjį gimtadienį. Šiandien LRT radijas švenčia 94 gimtadienį. Sveikiname kolegas ir kviečiame pažvelgti į jų kasdienybę, kurią neretas esate girdėjęs, bet mažai, kas matęs.

Karantinas Norvegijos lietuvį įkvėpė keliauti: per šimtą dienų išsiruoš į tiek pat žygių. Turbūt dažnas LRT TELEVIZIJOS laidos „Labas rytas, Lietuva“ žiūrovas penktadieniais yra pratęs klausytis pokalbių apie keliones. Ant nosies – karantino pabaiga, bet kelionių klausimas vis dar turi daug klaustukų. Vieni kažkur išvykti vis dar baiminasi, kiti dėl pastarųjų dvejoja dėl kitų priežasčių. Tiesa, visada yra išeitis, kaip tas keliones paįvairinti. Štai keliautoją Tadą Pakalniškį karantinas įkvėpė žygiams Norvegijoje. Jaunas vyras ryžosi iššūkiui 100 dienų kasdien dienos eigoje turėti po vieną žygį.

Duncan Laurence – „Arcade“.

Laukia įdomūs pokyčiai sezoninio darbo rinkoje: dalis darbuotojų net neplanuoja atostogauti. Birželio 12 d. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ – ir pokalbis apie pokyčius sezoninio darbo rinkoje. Apie tai pasikalbėkime su vadovų paieškos įmonės direktore Laura Duksaite-Iškauskiene. Jos teigimu, minėtoje rinkoje laukia įdomus laikotarpis: dalis darbuotojų net neplanuoja atostogauti.

Jess Glynne & Ed Sheeran – „Thursday“.

„Alio alio – Lietuvos radijas – Kaunas“: šie žodžiai dar 1926-aisiais pradėjo naują Lietuvos žiniasklaidos epochą. „Alio, alio – Lietuvos radijas – Kaunas“ – pirmieji žodžiai, ištarti Lietuvos radijo eteryje 1926-aisiais – taip prasidėjo nauja žiniasklaidos epocha mūsų šalyje. Lietuvos radijas atsirado panašiu metu kaip ir daugelio kitų Europos šalių nacionaliniai transliuotojai. Po šių pirmųjų žodžių buvo perskaitytos kelios naujienos iš užsienio ir Lietuvos. Pirmaisiais metais radiofono laidos trukdavo maždaug 1,5 val. per dieną, vėliau ilgėjo. Programą sudarė žinios, orų pranešimai, visuomenės veikėjų paskaitos, muzika. Tuo metu, kai prabilo lietuviškas radijas, Lietuvoje buvo įregistruota kiek daugiau nei 300 radijo imtuvų. 1926-aisiais užgimusio radijo studija veikė Kaune, Žaliakalnyje. Po kelerių metų ji perkelta į pastatą, kuriame iki šiol veikia LRT Kauno redakcija. Vėliau radijas keitėsi: gausėjo ir programos tinklelis, daugėjo ir radijo imtuvų. Dabar, po daugiau nei 90 m., galima klausytis ne tik LRT RADIJO, bet ir LRT KLASIKOS bei LRT OPUS.

Stebėtis viesulais ir tropinėmis liūtimis nereikėtų: pasak mokslininko, tai klimato kaitos pasekmė. Šiemet COVID-19 pandemija padovanojo trumpą atokvėpį gamtai – sulėtėjus ekonomikai ir sustojus transportui kovo–balandžio mėnesiais visame pasaulyje buvo fiksuojamas 20–40 proc. atmosferos taršos mažėjimas. Vilniaus universiteto (VU) tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ pašnekovo, VU Chemijos ir geomokslų fakulteto mokslininko, klimatologo Justino Kilpio teigimu, ilgalaikėje klimato kaitos statistikoje šie metai paliks teigiamą ženklą, bet norint spręsti klimato kaitos problemą iš esmės svarbesnis yra nuolatinis, nors ir labai menkas, CO2 mažėjimas. Pokalbis su mokslininku – LRT TELEVIZIJOS laidos „Labas rytas, Lietuva“ studijoje.

Ved. Ugnė Siparė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt
Daugiau