Panorama. Kovą su krize mato skirtingai: kas Nausėdai – paramos būdas, parlamentarams – nelygybės

Seimas kol kas pritarė Prezidento siūlymams kelti neapmokestinamąjį pajamų dydį ir mažinti gyventojų pajamų mokestį, tačiau mokesčio tarifo mažinimui valdantieji greičiausiai nepritars. Valstiečių ir žaliųjų atstovai registravo pataisas, pagal kurias būtų keičiamas tik neapmokestinamasis pajamų dydis.

Karantinas nubraukė didėjusį vyresnių žmonių įdarbinimą: vieni, bijodami dėl sveikatos, išeina patys, kiti – atleidžiami. Ekonomistų teigimu, padėtis darbo rinkoje pensininkams arba arti pensijos esantiems žmonėms kasdien tampa rimtesnė ir jeigu jie į darbo vietas negrįš po pusmečio, negrįš niekada. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pristabdyti senjorų atleidimus ketina subsidijomis.

FNTT iš Vilniaus miesto savivaldybės paėmė dokumentus, susijusius su kovo mėnesį pirktais plaučių ventiliavimo aparatais. Už dešimt jų savivaldybė sumokėjo įmonei „Andrikus“, tačiau iki šiol negavo. Pirkimas tiek finansinių nusikaltimų, tiek viešųjų pirkimų tarnybai sukėlė abejonių ir dėl kainos, ir dėl tiekėjo, nes pasirinkta įmonė – nesusijusi su medicinos sritimi.

Karantiną Lietuvoje bus siūloma pratęsti iki birželio pabaigos, tačiau numatoma naujų švelninimų. Verslo atstovai planais dar kartą ilgini karantiną nepatenkinti. Sveikatos apsaugos ministras sako, kad karantiną dar kartą pratęsti prasmės yra, o jo atšaukimą bus svarstoma susieti su keturių epidemiologinių kriterijų išpildymu. Pasak premjero, karantinas tęsiamas ir tam, kad būtų galima tęsti ekonominės paramos išmokėjimą, tačiau pasak finansų ministro, bus svarstoma paramą nuo karantino atsieti, nes dalis verslo jau gali tęsti veiklą pilna apimtimi

Europoje palengva griūva dėl pandemijos iškilusios sienos. Pasienio patikros punktų ribojimus laisvina Čekija. Danijos sieną jau taip pat gali kirsti daugiau kaimyninėse šalyse gyvenančių žmonių. Rusija skelbia, kad epidemijos pikas – jau praeityje ir skelbia, jog birželio pabaigoje organizuos atidėtą Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinių paradą.

Emanuelis Macronas paskelbė Prancūzijos automobilių pramonės gelbėjimo planą. Koronaviruso protrūkio parklupdytam sektoriui šalis skirs 8 mlrd. eurų. Prezidentas tikina, kad istorinė parama prisidės prie šalies sieko tapti didžiausia netaršių automobilių gamintoja Europoje. Žadama, kad po penkerių metų kasmet bus pagaminta po milijoną tokių mašinų.

Lietuvos vandens tiekėjai praneša negalintys užtikrinti, kad į aplinką išleidžia visiškai švarų vandenį – be žmogui ir aplinkai žalingų ftalatų. Esą visame pasaulyje nėra aiškios technologijos, kaip šias medžiagas valyti, todėl ir baudos, kurių sulaukia vandens tiekėjai, anot jų pačių, yra neproporcingos. Tačiau chemikai teigia, kad yra net kelios technologijos, kaip ftalatus šalinti, o Aplinkos ministerija teigia, kad vandens tiekėjai vengia stebėti vandens taršą ir jį valyti.

Šilta žiema ir mažesnis šildymo poreikis saugojimo aikštelėje paliko didelius kiekius biokuro atsargų. Kauno pašonėje esančių Neveronių gyventojai nerimauja, dėl jų kaimynystėje supiltų medžio drožlių kalnų – baiminamasi gaisro. Biokurą saugančios įmonės atstovai ramina, kad priešgaisrinės apsaugos reikalavimai išpildyti, o medžio drožlės ne tokios degios, kaip pjuvenos.

Nesibaigia ginčas tarp Alytaus miesto savivaldybės ir Alytaus aeroklubo. Jo atstovai negali patekti į aeroklubo teritoriją, nors teismas savivaldybei nurodė tam sudaryti sąlygas. Esą savivaldybė dar ginčys teismo nutartį. Vietos bendruomenės nariai už to įžvelgia savivaldybės norą perimti aerodromo žemę ir ten įkurti laisvąją ekonominę zoną.

Vilniuje fotografijos galerijoje – fotografo Andriaus Repšio paroda, kurioje jis eksponuoja fotografijas, kurtas virš Lietuvos įkalinimo įstaigų, dronu. Repšys – vienas pirmųjų Lietuvoje kryptingai, siekiantis dronų fotografijos meistriškumo. Iki tol turėjęs aviacinės fotografijos patirties, Repšys dronų fotografijai suteikia naujų impulsų ir teigia, kad šis fotografijos ciklas turi ne tik meninį, bet ir socialinį poveikį.

Tiesiant dujotiekį iki Lenkijos sienos, jo trasoje kelių universitetų archeologai tyrinėja senąsias gyvenvietes Kaišiadorių rajone. Radinių skaičiuojama jau apie penkis tūkstančius, kai kurie jų – akmens amžiaus, be to pavyko atkasti ir kapus, kurie, manoma, yra XV-XVI amžiaus arba dar senesni.

Ved. Guoda Pečiulytė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt
Daugiau