Laba diena, Lietuva. Pandemijos pikas praėjo Europoje, bet ateina į Braziliją – šalyje problemos atsivers birželį

Visuomenėje senesnio amžiaus žmonės vis garsiau ima piktintis, jog šios pandemijos metu jie jaučiasi diskriminuojami – yra priskiriami rizikos grupei, kuriai nerekomenduojama eiti į parduotuves, lankytis kavinėse, net eiti į darbą. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovas Vytis Muliuolis sako, kad iš sunerimusių asmenų sulaukiama vis daugiau skambučių, o Socialinių tyrimų centro direktoriaus pavaduotoja Sarmitė Mikulionienė teigia, jog ir taip aukšto lygio atskirtyje esanti senjorų grupė panirs į dar didesnę socialinę atskirtį.

Nuo pastarosios aktualijos nenutolstama – yra nuomonių, jog tokios rekomendacijos, kokios Lietuvoje taikomos senesnio amžiaus asmenims, niekur kitur nepriimtinos. Užsienio naujienų redaktorė Živilė Raškauskaitė sako, kad panašūs atvejai egzistuoja ir kitose šalyse, o ypatingai tose, kurias pandemija paveikė labiausiai.

Pagal nustatytą COVID-19 užsikrėtusių asmenų skaičių į 4 vietą šoko Pietų Amerikos milžinė – Brazilija. Manoma, kad šioje šalyje pikas bus pasiektas tik birželio pradžioje, o gal net viduryje, kai Europoje jis beveik jau ir praėjo. Apie situaciją visoje Brazilijoje praneša San Paule gyvenantis Brazilijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Andre Zizas.

Šiemet dėl karantino neįvyko kasmetė paramos maistu rinkimo akcija – „Maisto bankas“ ir nesurinko apie 240 tonų negendančių produktų, kurie galėtų padėti maždaug 53 tūkstančiams nepasiturinčių asmenų. Dėl to šiandien kelionę po Lietuvos savivaldybes pradeda specialus autobusiukas – prie jo priėję žmonės galės paaukoti maisto. Akcijos organizatoriai viliasi surinkti paramą, kurios per karantiną neteko, juo labiau, kad tyrimas rodo, jog kas antras lietuvis per karantiną kaupė negendančio maisto atsargas ir kas antras iš jų – šių produktų neišnaudojo.

Kviečiame pasidairyti po pažintinius takus. Vienas jų yra Lietuvos šiaurėje, prie nedidelio Rozalimo miestelio. Apie jį plačiau reportaže.

Rusijos propagandos grėsmė ir Kremliaus siunčiamos žinutės Baltijos šalims yra suprantamos ne kiekvienam, tačiau, ekspertų teigimu, yra itin pavojingos. Geriausiai realų pavojų iliustruoja Ukrainos situacija, kai per medijas transliuota į šios šalies piliečius nukreipta propaganda galiausiai virto į Krymo okupaciją. Ir nors anksčiau tai galima buvo sieti su rusų kalba transliuojamomis medijomis, dabar ši informacija pasiekia ir anglų kalba ar per socialines medijas. ką privalu žinoti ir kaip nepakliūti ant Rusijos kabliuko? Šitą temą gvildeno LRT.lt žurnalistė Karolina Marcinkevičiūtė ir VDU profesorius Gintautas Mažeikis.

Prieš metus įvyko Ukrainos prezidento rinkimus laimėjusio Volodymyro Zelenskio inauguracija. Jis su komanda tikino, kad šaliai tai reiškia naują pradžią. Net 73 proc. rinkėjų palaikymo sulaukęs V. Zelenskis ir toliau išlieka vienu populiariausių šalies politiku, tačiau dabar jo reitingas siekia maždaug 40 procentų, o kritika jam skamba vis garsiau. Apie tai, kaip ukrainiečiai žvelgia į savo pasirinkimą prezidento poste dabar, kalbėjo LRT RADIJO žurnalistė Ana Daukševič.

Gamtos specialistai ragina nepamiršti invazinių augalų. Esą pavasaris pats tinkamiausias laikas juos naikinti. Tačiau ne vienerius metus šalyje besitęsianti kova su įvežtiniais augalais – niekaip nesibaigia. Vien Sosnovskio barščiais Lietuvoje užkrėstas apie 10 tūkstančių hektarų plotas.

Laidos pabaigoje – sinoptikės Editos Gečaitės informacija, kur pradingo pavasaris, ir socialinių tinklų naujienos su Dariumi Matu.

Ved. Guoda Pečiulytė.