Labas rytas, Lietuva I d. Bičių darbą perima mašinos: specialus įrenginys Izraelyje šaudo žiedadulkes

Balandžio 29-osios LRT TELEVIZIJOS laidos „Labas rytas, Lietuva“ pradžioje – tradicinė trumpa spaudos apžvalga. Šįkart ji – su Ignu Andriukevičiumi. Iškart po to – gimtadieniniai sveikinimai ir Sauliaus Prūsaičio kūrinys „Atleisk, tavęs nepažinau“.

Tęskime virtualias lindihopo pamokas: nauji judesiai žvaliam rytui. Vakar judėjome argentinietiško tango ritmais, o šiandien metas sugrįžti prie amerikietiškojo lindihopo. Penkios minutės šokiui – galbūt jos atstos ir smagią ryto mankštą? Kviečiame į virtualią lindihopo pamoką, kurią veda lindihopo šokėja ir mokytoja Elzė Višnevskytė.

Antikvariniai Kašpirovskio dantys – „Artūras“.

Bičių darbą perima mašinos: specialus įrenginys migdolų medžius apšaudo žiedadulkėmis. Metas įdomiam vaizdo siužetui iš užsienio. Mokslas ir technologijos sparčiai tobulėja. Nors yra dalykų, kurių pakeisti, atrodo, neįmanoma, bandyti verta. Keliaukime Izraelį – čia bičių darbą bando atlikti mašinos. Specialus įrenginys šaudo žiedadulkes ir mechaniškai apdulkina migdolų medžius.

Robertas Semeniukas – „Flying High“.

Skaitiniai karantino metu: knyga apie Romain Gary ir „Harmonijos kvadratas“, padedantis išgyventi sunkius laikus. Toliau laidoje metas klausimui: koks karantinas be knygų? Ir dar naujausių? LRT radijo laidų kultūros redaktorė Jolanta Kryževičienė dalinasi asmeninėmis rekomendacijomis. Šįkart į ekspertės akiratį pakliuvo Dominique Bona knyga „Romainas Gary“ ir dr. Joseph Maroon kartu su Carrie Kennedy išleistas darbas „Harmonijos kvadratas“.

Baltasis Kiras – „Išgalvotas gyvenimas“.

Sidnėjuje gyvenanti rašytoja Akvilina Cicėnaitė-Charles: nuotaikos čia – optimistiškos. Surimtėkime – metas pasižvalgyti, kaip pasauliui sekasi kovoti su koronaviruso pandemija. Šįkart keliaukime į Australiją, Sidnėjų, kur vakar jau buvo atidaryti... paplūdimiai. Šiame mieste gyvenanti rašytoja Akvilina Cicėnaitė-Charles sako, kad situacija COVID-19 atžvilgiu šalyje yra nebloga, o nuotaikos – optimistiškos. Tiesa, moteris prisimena, kad karantino pradžioje netrūko nei nerimo, nei nežinios. A. Cicėnaitė-Charles priduria, kad labiausiai pasiilgo apkabinimų.

Toliau laidoje – MO muziejaus ir LRT projektas „20 Lietuvos meno istorijų“. Šįkart jame – jau septynioliktas pasakojimas, kurio centre – šiuolaikiniai menininkai Nomeda ir Gediminas Urbonai, jungiantys skirtingas disciplinas bei trinantys jų ribas.

Šunų vedlių diena: akliesiems padeda surasti kelią, perspėja apie kliūtis ir paklūsta kelioms dešimtims komandų. Žinoma, kaip be rubrikos „Kalendorius“? Šįkart joje – apie Šunų vedlių dieną. Jis gali padėti surasti kelią, perspėti apie kliūtis, rasti pėsčiųjų perėją, duris, laiptus ar laisvą vietą autobuse, paklusti kelioms dešimtims komandų. Visa tai – apie šunį vedlį, kai kuriose šalyse tapusį neatskiriamu aklųjų pagalbininku. Manoma, kad šunų pagalbininkų istorija siekia I a. Piešiniai su šunimis, padėjusiais akliesiems, rasti kasinėjant Italijos istorinio miesto Pompėjos liekanas. Pompėja buvo užlieta Vezuvijaus lavos 79 m. mūsų eroje. Apie padedančius žmogui šunis žinota ir senovės Kinijoje, ir viduramžių Europoje. Iš XIIX ir XIX a. pasakų vaikams taip pat pasiekia nuotrupos apie tokius keturkojus. Galiausiai jie paminėti ir teisiškai. 1838 m. britų parlamentas atleido nuo mokesčio laikančiuosius ganymo šunis ir šunis, kurie padeda akliesiems. XX a. pradžioje keturkojus pradėta sistemingai treniruoti kaip vedlius akliesiems. Per Pirmąjį pasaulinį karą vokiečiai vedlio įgūdžių mokė sanitarinius šunis. Šunys vedliai dažnai naudoti ir per Antrąjį pasaulinį karą, ypač daug padėjo regėjimo netekusiems karo veteranams. Šiandien vis daugiau šalių apibrėžia tokių šunų pagalbos būtinybę neįgaliesiems, kinologai negaili laiko ir pastangų išugdyti tokius pagalbininkus. Šuniukai šios profesijos mokomi nuo mažens, būti vedliais treniruojami kelerius metus. Dažniausiai šiam darbui ruošiami auksaspalviai retriveriai, Labradoro retriveriai ir vokiečių aviganiai.

Dua Lipa – „Swan Song“.

Naujienų rentgenas: kaip nepakliūti ant „kabliukų“ internete ir netikėti Nigerijos princais. Dar vienas pokalbis. Metas portalo LRT.LT projektui „Naujienų rentgenas“. Pasiklausykime pašnekesio su portalo LRT.LT žurnaliste Vaida Kalinkaite-Matuliauskiene ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto dekane Živile Sederevičiūte-Pačiauskiene apie „kabliukus“ internete. Kas tie „kabliukai“? Sužinosite pasiklausę bei perskaitę portalo LRT.LT publikaciją „Perskaitę šį straipsnį, nepatikėsite savo akimis“, arba kodėl nereikia tikėti Nigerijos „princais“.

Ved. Ugnė Siparė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt
Daugiau