Panorama. Europa pradeda atsargiai švelninti karantino suvaržymus: Lietuvoje taip pat prakalbta apie suvaldytą situaciją

specialistai pataria neskubėti

Mirčių nuo koronaviruso skaičius Lietyuvoje pakilo iki 29. NVSC patvirtina šiandien gavęs pranešimus apie 5 naujus mirties atvejus.

Nors šiomis dienomis tyrimų atliekama mažiau, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad statistika šalyje po truputį gerėja, nuosekliai mažėja ir užsikrėtimų, ir atliekamų tyrimų skaičius. Esą, šylant orams vis mažiau žmonių serga peršalimo ligomis, rezultatų duoda ir karantino taisyklių laikymasis. Premjeras Saulius Skvernelis mano, kad kovoje su virusu lūžis buvo pasiektas, prezidento patarėjas Simonas Krėpšta taip pat teigė, kad Lietuvai pavyko sukontroliuoti viruso plitimą. Epidemiologė Daiva Razmuvienė pabrėžia, kad tikrajai situacijai įvertinti reikia bent savaitės po Velykų, o apie viruso suvaldymą bus galima kalbėti tik tuomet, kai nebus fiksuojama naujų užsikrėtimo atvejų.

Nesutarimai, ar medikai turėtų dirbti keliose skirtingose gydymo įstaigose, sužlugdė planuotą pasirašyti Sveikatos apsaugos ministerijos ir medikų profesinių sąjungų deklaraciją. Pasak sveikatos apsaugos ministro, kol koronavirusas plinta, medikai turėtų pasirinkti vieną pagrindinę darbovietę. Medikų sąjūdis ir rajonų ligoninių vadovai sako, kad tuomet jų darbas stotų, nes dauguma regionuose dirbančių medikų atvyksta iš didžiųjų ligoninių.

Dalis smulkiųjų verslininkų sako, kad per visą mėnesį nuo karantino pradžios, vis dar taip ir nesulaukė Vyriausybės žadamos finansinės pagalbos. Nors dalis pagalbos priemonių jau startavo, vėluoja viena svarbiausių: lengvatinių valstybės paskolų programa nuo karantino suvaržymų nukentėjusiam smulkiajam ir vidutiniam verslui. Pasak Prezidentūros, paramos skirstymą reikia spartinti: atsiliekame nuo Latvijos ir Estijos, kur valstybės parama verslą jau pasiekė.

Prezidentas Gitanas Nausėda vetavo Seimo praėjusią savaitę priimtas Turizmo įstatymo pataisas, pagal kurias keleiviams, dėl karantino negalėjusiems išvykti į apmokėtas keliones, vietoj grąžinamų pinigų būtų dalijami specialūs kuponai, suteikiantys teisę į atostogas vėlesniu laiku. Prezidento teigimu, verslo prisiimta rizika net ir per ekstremaliąją situaciją negali būti perkeliama vien ant vartotojų pečių, taip pažeidžiant jų kaip silpnesniosios sutarties pusės interesus.

Kai kurios Europos šalys pradeda švelninti karantino sąlygas. Po beveik mėnesį trukusio karantino Austrija atidaro dalį parduotuvių, tačiau šalies valdžia gyventojus įspėja neatsipalaiduoti – laikytis saugaus atstumo būtina. Danija planuoja atidaryti mokyklas, o Lenkija nuo kitos savaitės planuoja žadinti pandemijos sustabdytą ekonomiką.

Pasaulį sukausčius koronaviruso pandemijai, sutriko daugelis logistikos grandinių. Vieną būdų, kaip atsigabenti siuntas iš Tolimųjų Rytų, pasiūlė Lietuvos geležinkeliai ir Lietuvos paštas. Praėjusią naktį į Vilnių atvyko traukinys iš Kinijos su siuntomis, skirtomis ir kitoms Europos šalims. Tai pirmas kartas, kai Lietuvos įmonės pasirinktos kaip pagrindinė logistikos grandinė visai Europai.

Keleivių vežėja „Kautra“ atnaujino susiekimą tarpmiestiniais autobusais. Kol kas rengiami maršrutai tik į didžiuosius miestus. Dėl saugumo, parduodama perpus mažiau bilietų nei yra sėdimų vietų autobuse. Bendrovės vadovai sako, kad atnaujinti tarpmiestinį susisiekimą nuspręsta išaugus siuntų gabenimo poreikiui.

Tarptautinis valiutos fondas skelbia, kad koronaviruso pandemija pasaulį įstūmė į didžiausią recesiją nuo nuo Didžiosios depresijos laikų – pasaulio ekonomika šiemet susitrauks trimis procentais. Smuks daugelio valstybių ūkiai. Lietuvos ekonomikai prognozuojamas 8 procentų susitraukimas.

Prezidentas Gitanas Nausėda priėmė saugumo departamento direktoriaus Dariaus Jauniškio priesaiką. Praėjusią savaitę Seimas pritarė, kad jis šiai žvalgybos institucijai vadovautų antrą kadenciją. Prezidento teigimu, šiuo metu svarbu užtikrinti svarbiausių valstybės institucijų veiklos tęstinumą, o Jauniškis įrodė, kad yra strategiškai mąstantis ir ryžtingas vadovas, galintis užtikrinti efektyvesnę departamento veiklą.

Lygiai prieš šimtą metų, 1920-ųjų balandžio 14-ąją, prasidėjo ir dvi dienas truko pirmieji visuotiniai demokratiniai rinkimai Lietuvos istorijoje – į Steigiamąjį Seimą. Jie pažymėti retai vėlesnėje Lietuvos istorijoje sulauktu rinkėjų aktyvumu, triukšminga ir aršia tiek dešiniųjų, tiek kairiųjų partijų politine kampanija, o rezultatai neapsiėjo be didžiulių staigmenų.

Kiekvieną dieną pranešamos naujienos apie vieną ar kitą šokio, teatro festivalį Europoje, kuris dėl pasaulinės koronaviruso pandemijos atšaukiamas arba su visa šiems metams skirta programa perkeliamas į kitus metus. Aišku, kad gegužės pradžioje turėjęs įvykti vienas didžiausių Lietuvos scenos menų festivalių „Naujasis Baltijos šokis“ neįvyks. Organizatoriai priėmė sprendimą festivalį nukelti ir žiūrovų lauktų metų pabaigoje.

Netekome buvusio kolegos – mirė ilgametis LRT radijo diktorius Algimantas Sadukas, jam buvo 82. Per kelis darbo Lietuvos radijuje dešimtmečius Algimantas Sadukas skaitė žinias, pristatydavo koncertus, kūrė radijo laidas „Į svečius pas Rudaičius“, „Gamta – visų namai“, vaidino radijo spektakliuose – prieš ateidamas dirbti į LRT dirbo „Lėlės“ teatre. Algimantas Sadukas apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu – Sausio 13-osios naktį sovietų desantininkams veržiantis į LRT pastatus, jis su kolege Bernadeta Lukošiūte užsirakinę LRT radijo studijoje, tiesiogiai į eterį pranešinėjo naujienas apie sovietų agresiją, komentavo desantininkų ir kolaborantų veiksmus, pastatą saugančius laisvės gynėjus.

Ved. Eglė Bučelytė.