Literatūros akiračiai. Pasiutusi Gintaro Beresnevičiaus „Paruzija“

2005 m. pirmą sykį pasirodęs Gintaro Beresnevičiaus romanas „Paruzija“ buvo sutiktas prieštaringai – vieni jį perskaitė kaip siautulingą groteską, kur laksto peraugę kiškiai, o zombiams krentančios galūnės prilipinamos lipnia juosta, kiti rūstavo dėl dažnai pasikartojančių svaiginimosi motyvų, veikiausiai buvo ir tiesiog trūktelėjusių pečiais.

Pats autorius 2005 m. „Kultūros savaitėje“ kalbėdamasis su Jolanta Kryževičiene yra sakęs: „jeigu pastebėjote, aš pasistengiau, kad ta provokacija būtų įdomi ir ne be tam tikro skaitymo malonumo. Jeigu šita knyga perskaitoma nuo pradžios iki galo, aš tikrai garantuoju kiekvienam skaitytojui efektą“.

Šiandien su literatūrologu Rimantu Kmita grįšime prie „Paruzijos“ ir pakalbėsime apie dievoiešką, žaidimą ir galimus romano efektus.

Ved. Dovilė Kuzminskaitė