Kultūros savaitė. Kaip sekasi teatrui, į kurį neina teatro kritikai?

Vis daugiau žmonių buriasi į keramikos dirbtuves, norėdami atsipalaiduoti, atsitraukti nuo rutinos ar net psichologiškai gyti. Kaip keramikos menas gali jungti žmones ir suteikti jiems erdvės kūrybai?

1990-aisiais Vilniuje pradėtas leisti kultūros savaitraštis „Šiaurės Atėnai“ mini veiklos 30-metį.

Protų kovų vedėjas Robertas Petrauskas sako, kad po intelektualinio žaidimo žmonės namo negrįžta nei protingesni, nei kvailesni. Kaip ir kodėl protas pailsi protų mūšyje?

Mobilios bažnyčios devintojo dešimtmečio Rumunijoje ant specialių bėgių buvo transportuojamos į miegamuosius rajonus ir ten paslepiamos. Bukarešte sukurtos fotoserijos autorius Anton Laub vieši Kaune.

Menotyrininkės Laimos Kreivytės komentaras.

Pasaulio kultūros apžvalgoje: blunkantis Edvardo Muncho „Šauksmas“, Luvras atveria duris naktį, Winstono Churchillio tapyba ir kaip meno kūrinių stebėjimas padeda detektyvams.

Teatro kritikė Aušra Kaminskaitė rašo: „Domino“ teatro repertuaras eliminuotas iš kritikų veiklos ir netgi diskusijų lauko, spektakliai nelankomi ir, žinoma, nerecenzuojami“. O štai privatus komedijos teatras „Domino“ 2019 m. rudenį pristatė naują prekės ženklą ir išplėstą repertuarą. Aktyviai po Lietuvą gastroliuojantis ir bene didžiausią gerbėjų būrį socialiniuose tinkluose turintis šalies teatras ir po 13 metų veiklos kelia diskusijas apie tai, kas (ne)turėtų vykti scenoje. Studijoje – „Domino“ teatro vadovė Diana Bukantaitė ir „Domino“ aktoriai: Sakalas Uždavinys, Emilija Latėnaitė, Juozas Gaižauskas.

Ved. Juta Liutkevičiūtė.