Prisikėlimo liudytojai. Po kiekvieno susidūrimo su lagerio budeliais Adelė Dirsytė kartojo: keršto kelias – ne mūsų kelias

„Adelės Dirsytės gyvenimas ir jos kankinystė moko mus pakelti akis į Dangų,“ – sako beatifikacijos bylos proceso postulatoriaus pavaduotojas kunigas Nerijus Pipiras. Pasaulietės Adelės Dirsytės jaunystė palaidota Sibiro gulaguose. Raudonojo teroro kankinė tremtyje buvo žiauriai tardoma ir niekinama, tačiau jos gilus tikėjimas ir Evangelijos tiesų liudijimas kančios akivaizdoje išlieka kaip besąlygiško atleidimo, kantrumo ir geros valios pavyzdys. Po kiekvieno susidūrimo su lagerio budeliais Adelė Dirsytė savo kančias už Lietuvą aukojo Dievo Motinai Marijai, nuolat kartojo: „Keršto kelias – ne mūsų kelias. Mes galime tik atleisti.“

Mokytoja Adelė Dirsytė likimo draugėms tremtinėms lageryje kaskart duodavo užduotį sukurti maldą. Atlikdamos sunkius darbus jos mintyse dėliojo maldos žodžius, vakare jais pasidalydavo su savo Mokytoja. Didelės vilties kreipiniai į Viešpatį, Švč. Mergelę Mariją sugulė Sibiro kalinių maldaknygėje, kuri buvo išversta į 14 užsienio kalbų ir pasklido šimtatūkstantiniu tiražu penkiuose žemynuose.