Savaitė. Vieniša Karbauskio taikos pypkė, popiežių nesutarimai ir Adamkaus kritika aplinkosaugininkams

Šią savaitę valdančiųjų koalicinė taryba nusprendė, kad Jaroslavas Narkevičius vertas likti susisiekimo ministru, o J. Narkevičiui tarybos žodis pasirodė svarbesnis nei prezidento. Kaip ir šiuo metu tautos nemėgstamiausio politiko Ramūno Karbauskio palaikymas svarbesnis, nei politiko, kuriuo labiausiai pasitiki visuomenė, prezidento Gitano Nausėdos, žodžiai, kad jis neturi nei moralinių savybių, nei kompetencijos eiti šias pareigas.

Iškart po tokio sprendimo tapo aišku, kad į prezidentūrą J. Narkevičius jau neįžengs, tačiau R. Karbauskis gavo kvietimą atvykti pasikalbėti dėl tolesnio darbo. Po pokalbio „valstiečių“ vadas tikino, kad jokios konfrontacijos tarp prezidentūros ir Seimo nėra, pasakojo apie taikos pypkę ir išgirdo iš prezidento, kad jis taikos pypkių nerūko, kai nuomonės skiriasi iš esmės. O jo nuomonė dėl J. Narkevičiaus nesikeičia. Vadinasi, nerūkantis R. Karbauskis pypkę rūkė vienas. O tada ir iki naujų karo laužų ne taip toli, nes konflikto priežastys niekur nedingo, o ir garantijų, kad neatsiras naujų, – nėra.

Buvo mestos milžiniškos „valstiečių“ pastangos Seime kautis su prezidento veto dėl 3 proc. rinkimų kartelės įteisinimo. Visiems frakcijos nariams buvo liepta dalyvauti balsavime, dėl to aplinkos ministras buvo priverstas daugiau nei valandą vėluoti pas prezidentą. Deja, nepavyko – vos vienas balsas skyrė juos nuo savo valios įteisinimo

Iš Alytaus ir Klaipėdos atvejų matome, kad aplinkos apsaugos sistema neveikia – nėra nei valios, nei vizijos, kaip įveikti iššūkius. Galima pasakyti, kad aplinkos apsaugos sistema saugo pažeidėjus. Toks prezidento Gitano Nausėdos vertinimas. 10-ies dienų gaisrą padangų perdirbimo įmonėje pavadinęs viena didžiausių ekologinių nelaimių, o po išaiškėjusio „Grigeo Klaipėdos“ taršos atvejo, kai į Kuršių marias tekėjo nevalytos nuotekos, prasitaręs, kad žala gamtai gali siekti 60 milijonų eurų, aplinkos ministras neatleido iš pareigų Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus. Tik paliepė jam iki kovo mėnesio parengti veiksmų planą, kuriuo vadovaujantis sistema imtų keistis.

Prezidento Valdo Adamkaus didžioji karjera prasidėjo nuo aplinkosaugos – 27-erius metus jis dirbo Jungtinių Valstijų aplinkos apsaugos agentūroje, 17 metų vadovavo Penktojo regiono – Vidurio Vakarų – administracijai. Per tą laiką buvo išgelbėti, tai reiškia išvalyti, Didieji ežerai. V. Adamkus buvo ežerų valymo programos, kuri Amerikos vyriausybei kainavo daugiau nei milijardą dolerių, koordinatorius. Prezidentas V. Adamkus – šįvakar „Savaitėje“.

Iki Rusijos prezidento rinkimų liko dar ketveri metai, tačiau valdžios permainos jau prasidėjo. Vladimirui Putinui prabilus apie konstitucijos pataisas, atsistatydino premjeras Dmitrijus Medvedevas, kartu su juo ir visa vyriausybė. Vietos žmonėms ir Vakarams kuriamas pokyčių pojūtis, tačiau reformos – tik kosmetinės, sako analitikai. Rusijos valdžios dėlionė padės V. Putinui, net ir pasibaigus prezidento kadencijai, išlikti svarbiausiu žmogumi šalyje.

Šią savaitę Amerikos prezidentas ir Kinijos vicepremjeras pasirašė prekybos susitarimą, kuris bent laikinai pristabdo prekybos karus. Šie Donaldo Trumpo sukelti prekybos karai pasauliui, TVF skaičiavimu, kainavo 700 mlrd. dolerių. Per pusantrų metų D. Trumpas įvedė muitus kiniškoms prekėms už 370 mln. dolerių.

To nebuvo daugiau nei pusę tūkstantmečio. Pirmiausia, katalikų bažnyčia turi du gyvus popiežius. Tiesa, popiežius emeritas Benediktas XVI ilgą laiką buvo nuošalyje, viešai nesikišdavo į bažnyčios reikalus, bet šią savaitę padėtis pasikeitė, tai antra. Naujoje Gvinėjos kardinolo Roberto Sarah knygoje popiežius Benediktas XVI išreiškė nepasitenkinimą bandymais keisti celibato institutą Bažnyčioje. Popiežiaus emerito nuomonė pasirodė laukiant popiežiaus Pranciškaus sprendimo, ar pritarti Amazonijos vyskupų sinodo nuostatai leisti vedusiems vyrams būti kunigais.

Šią savaitę klimatologė Audronė Galvonaitė LRT RADIJUI pasakė: žiemos šiemet jau nebus: buvo prognozių, kad paskutinį dešimtadienį gali pašalti, bet jos pasikeitė. Praėję metai, 2019-ieji, buvo rekordinių karščių metai visame pasaulyje – tai šilčiausi metai nuo temperatūros stebėjimų pradžios. Lietuvoje šiemetę besniegę žiemą žmonės miškuose randa grybų, žibuoklių, soduose ima žydėti kitos gėlės. Tačiau džiaugtis tuo nereikėtų. Tai klimato kaitos padariniai. Ir blogųjų kur kas daugiau. Anot klimatologų, Lietuvoje daugės parazitų, įvairių naujų invazinių rūšių, eglėms augti čia gali būti per karšta. O pasaulyje dėl šylančio klimato tik daugės tokių stichijų kaip Australijos gaisrai. Europa užsibrėžusi iki amžiaus vidurio tapti pirmuoju klimatui neutraliu žemynu. Bet ar pavyks ir ar to pakaks?