Draugystė veža. Gedvidas ir Mantas: draugystė su „kitokiu“ žmogumi ne tik įmanoma, bet gali būti labai graži ir turtinga

Mantas ir Gedvidas susipažino 2016 m. Kauno „Arkos“ bendruomenėje. Tai vieta, kurioje intelekto negalią keičia galia oriai gyventi: dirbti, kurti, mokytis, bendrauti. Patirdamas draugystę kiekvienas žmogus auga, keičiasi, gyja jo vidinės žaizdos. Mantas nuo gimimo turi vidutinį proto atsilikimą. Vaikinas mano, kad yra nuoširdus, užjaučiantis, švelnus, kartais atviras. Kodėl jis dalyvauja projekte? „Noriu, kad žmonės mane pamiltų tokį, koks esu. Kad sakytų, va čia - tai mūsų žmogus... Kad negalvotų, kad aš bailys, nes bijau kamerų... Daugiau nebijosiu!“

Jo draugas Gedvidas negali pasigirti labai „tobula“ praeitimi, tačiau sugrįžti į teisingą kelią ir susigrąžinti vidinę ramybę jam padėjo naujai atrastas tikėjimas. Dalyvaudamas projekte, jis nori visiems pranešti, kad galima puikiai draugauti su negalią turinčiu žmogumi kaip su lygiaverčiu partneriu, kad draugystė su „kitokiu“ žmogumi ne tik įmanoma, bet gali būti labai graži ir turtinga. „Kartais man atrodo, kad aš turiu didesnę negalią...“ , - sako Gedvidas. Mantas jį visada pralinksmina, nuoširdžiai apkabina, kai reikia, paguodžia. Kodėl Mantas turėtų laimėti? „Nes aš neturiu jokių paslapčių, esu tarsi atversta knyga. Linksmesnis nei anksčiau. Ir noriu žmonėms palinkėti nebijoti atsiverti pasauliui ir prisijaukinti kaip aš. Prisijaukinti lapę kaip „Mažajam prince“. Ir tada Jūs būsit lapės...“