Panorama. Švietimo ministras Monkevičius tikisi, kad į streiku grasinančių mokytojų reikalavimus Vyriausybė atsižvelgs

LRT TELEVIZIJA

2019.11.29 21:16

Teroro incidentas Londone. Per išpuolį ant Londono tilto turimais duomenimis buvo sužeisti 5 žmonės, užpuoliką, kuris puolė žmones peiliu, policininkai nušovė. Išpuolį pareigūnai tiria kaip teroro incidentą. „Scotland Yard“ atstovas pranešė, kad policijos nušautas užpuolikas turėjo prie kūno pritvirtintą netikrą sprogstamąjį įtaisą.

Švietimo ministras Monkevičius tikisi, kad į streiku grasinančių mokytojų reikalavimus Vyriausybė atsižvelgs. Jei nebus rasti trūkstami 60 mln. Eurų, ministras sako svarstysiantis apie pasitraukimą. Tai jis pareiškė po Vyriausybės ir keturių švietimo profsąjungų atstovų susitikimo. Profsąjungos reikalauja laikytis prieš dvejus metus kolektyvinėje sutartyje numatytų pažadų – 2020 metų biudžete papildomai švietimui skirti 117 mln. eurų. Šiuo metu biudžeto projekte tam numatyta kiek daugiau nei 55 mln. eurų. Netesėjus pažadų Vyriausybę kaltina ir akademinė bendruomenė, Kaune surengusi visų mokslų daktaro diplomų dalinimo akciją.

Nedirbančioms bus grąžintos motinystės išmokos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siekia atšaukti neseniai įsigaliojusią tvarką, pagal kurią per visą nėštumą nedirbusios moterys netenka motinystės išmokų. Seime registruotas projektas, kuriuo per nėštumą nedirbusios, bet per pastaruosius dvejus metus dvylikos mėnesių būtiną darbo stažą turinčios moterys, vėl turėtų teisę į motinystės išmokas. Tokia tvarka buvo iki šių metų spalio trisdešimtosios, kol įsigaliojo Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimai. Šis pakeitimas papiktino dalį visuomenės.

Sprendimai dėl susikaupusio vandens. Aplinkos ministerijai ir Alytaus miesto savivaldybei pavyko susitarti, kad per gaisrą padangų perdirbimo įmonėje susikaupę apie 40 tūkstančių kubų vandens bus valomi miesto biologiniuose valymo įrenginiuose, papildomai neapdorojus. Jei per parą į Nemuną būtų išleidžiama apie 600 kubų vandens, procesas užtruktų tris mėnesius. Naujausiais aplinkos apsaugos agentūros tyrimų duomenimis, po gaisro likusiame vandenyje pavojingos medžiagos normų neviršijo. Talpyklose susikaupusį dumblą dar žadama tirti, kur jis bus deginamas, ketinama spręsti vėliau.

Bausmės Paksui ir Vainauskui. Rolando Pakso ir Gedvydo Vainausko prekybos poveikiu byloje prokuroras pasiūlė bausmes: žiniasklaidos grupės „Lietuvos rytas“ vadovui Vainauskui – lygtinę trejų metų laisvės atėmimo bausmę, ją atidedant dvejiems metams ir daugiau nei dvidešimt šešių tūkstančių eurų baudą. Buvusiam „Tvarkos ir teisingumo“ lyderiui Rolandui Paksui – tik lygtinį įkalinimą trejiems metams ir dviem mėnesiams, bausmę atidedant dvejiems metams ir dviem mėnesiams. Šioje byloje prekyba poveikiu kaltinamam verslininkui Antanui Zabuliui prokuroras siūlo skirti daugiau nei 24 tūkst. eurų baudą.

Euro kurso kritimas. Euro vertė per pusantrų metų nusmuko daugiau nei dešimtadaliu ir tą jau gali pastebėti net eiliniai gyventojai: sumažėjo perkamoji galia, susilpnėjus eurui ir stiprėjant doleriui brangsta ir degalai. Tačiau pinganti euro zonos valiuta – puiki žinia ne į euro šalis prekes eksportuojančiam verslui.

Jaunųjų rinkėjų balsas JK. Per gruodžio 12-ąją Jungtinėje Karalystėje vyksiančius parlamento rinkimus svarų žodį gali tarti jauni rinkėjai, dar neturėję teisės dalyvauti referendume, po kurio šalis nusprendė išstoti iš Europos Sąjungos. Kol kas neaišku, ar įprastai gana pasyvus jaunimas iš viso ateis balsuoti, be to, dauguma jaunųjų britų sako, kad jų netenkina nei konservatoriaus Boriso Johnsono, nei leiboristo Jeremy Corbyno kandidatūros.

Naujas Europos Vadovų Tarybos pirmininkas. Paskutinę šios savaitės darbo dieną – simbolinė valdžios perdavimo ceremonija Briuselyje. Donaldas Tuskas Europos Sąjungos vadovų tarybos pirmininko pareigas perdavė buvusiam Belgijos premjerui Charles Micheliui, kuris pareigas pradės eiti sekmadienį, gruodžio 1-ąją. Tą pačią dieną pradės dirbti ir naujoji Europos Komisija, vadovaujama Ursulos von der Layen.

Alternatyvi medicina. Seime rengiamasi svarstyti papildomos ir alternatyvios sveikatos priežiūros įstatymo projektą, kuriuo siūloma licencijuoti įvairias netradicinės medicinos veiklas, o norintys teikti tokias paslaugas privalėtų aukštojoje mokykloje baigti ketverių metų studijas. Jos būtų privalomos ne tik procedūroms su dėlėmis, bet ir jogos bei meno, ar naudojant gyvūnus terapijai. Šias veiklas praktikuojantys ir paslaugas teikiantys jau ne vienerius metus teigia, kad užtektų specialių kursų. Aukštųjų mokyklų atstovai tikina, tokioms ketverių metų studijoms jau pasirengę.

Prekyba nykstančiais gyvūnais ir augalais. Teigiama, kad nelegali prekyba gyvūnais pagal gaunamą pelną yra trečioje vietoje – po prekybos narkotikais ir ginklais. Daugiau nei 180 pasaulio šalių, tarp jų ir Lietuva yra ratifikavusios konvenciją, kuri reguliuoja prekybą nykstančių rūšių gyvūnais ir augalais. Aplinkosaugininkai pastebi, kad Lietuvoje fiksuojamų pažeidimų pastaruoju metu mažėja, tačiau sunku kontroliuoti nelegalią prekybą internetu.

Per pasaulį vėl nuvilnijo protestai prieš klimato kaitą. Demonstracijos, pavadintos „Penktadieniai už ateitį“ vyko arba iki šiol vyksta maždaug pusantro šimto valstybių. Protestuotojai nori atkreipti dėmesį ir į kitą savaitę Madride prasidedančią Jungtinių Tautų klimato konferenciją. Joje bus stengiamasi parengti Paryžiaus klimato sutarties, kuri pradės veikti 2021-aisiais, galutines nuostatas. Jungtinių Tautų duomenimis, šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija atmosferoje pernai buvo rekordiškai didelė.

Pietų Korėjoje, Seule, įvyko spektaklio „Terapijos“ premjera. „Terapijos“ – debiutinė dramaturgės Birutės Kapustinskaitės pjesė, pagal kurią Oskaro Koršunovo teatre režisieriaus Kirilo Glušajevo sukurtas spektaklis vaidinamas nuo 2017-ųjų. Pernai Birutė Kapustinskaitė už šią pjesę įvertinta Auksiniu scenos kryžiumi už geriausią nacionalinę dramaturgiją. Pernai į „Sirenų“ teatro festivalį atvažiavusi prodiuserė iš Pietų Korėjos, pažiūrėjusi šį spektaklį, paprašė leidimo versti pjesę į korėjiečių kalbą ir pastatyti ją Korėjoje.

Kalėdinės nuotaikos Prezidentūroje. Popietę prezidentas Gitanas Nausėda su žmona įžiebė Prezidentūros eglę. Ant jos, esą, kiekvienas žaisliukas lyg pažadas kitiems metams: maži, kartais nepastebimi darbai daro stebuklus. Į šventę pakviesti vaikai iš dienos centrų, jie vaišinti prezidento bei Prezidentūros darbuotojų keptais skanėstais.

Kalėdų eglė sužibo ir Panevėžyje. Šios Kalėdos Aukštaitijos sostinėje atspindės miesto atsinaujinimą ir technologijų pažangumą. Šiųmetė eglė išsiskiria ne tik savo dydžiu – siekia 18 metrų – bet ir interaktyvumu: pakuždėjus savo norą į specialų įrenginį, eglutė sužėrės kitomis spalvomis. Pirmą kartą eglė įžiebta ne pagrindinėje miesto aikštėje, o vienoje gražiausių Panevėžio vietų – šalia Senvagės. Nors Panevėžys eglę įžiebė vienas pirmųjų, nupuoš, planuojama, paskutinis – ji turėtų džiuginti iki vasario.

Rokiškyje – iškilminga kultūros sostinės uždarymo ceremonija, per kurią šis titulas perduotas Trakams. Lietuvos vyriausiasis senelis Kalėda su palyda miesto aikštėje įžiebė Kalėdų eglę. Šiemet ją miestui padovanojo vietos gyventojai. Šiemet nuspręsta puošybai skirti mažiau pompastikos ir leisti kuo daugiau prisidėti patiems žmonėms. Kadangi kiti metai paskelbti tautodailės, tad eglę puošė ir vietos tautodailininkai.

Ved. Eglė Bučelytė.