Laba diena, Lietuva. Būstų paskolos: ieškant alternatyvų bankams, akys krypsta į pensijų fondus

LRT TELEVIZIJOS laidos „Laba diena, Lietuva“ eteryje – naujausių žinių ir būsimų temų apžvalga su Ignu Andriukevičiumi ir laidos vedėju Deividu Jursevičiumi.

Lietuvos vežėjai įkliuvo Norvegijoje. Su viena stambiausių Lietuvos transporto bendrovių „Vlantana“ siejama įmonė Norvegijoje dėl įtarimų klastojus dokumentus ir išnaudojus darbuotojus, sulaukė Norvegijos institucijų dėmesio. LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, bendrovė jau išmokėjo dviem vairuotojams kompensacijas už klastotas darbo valandas. Tačiau įmonės neteisėta veikla, galėjo paveikti šimtus vairuotojų. Plačiau apie tyrimą – pokalbyje su žurnalistais Mindaugu Aušra bei Jurga Tvaskiene.

Ugniagesiai protestuoja. Savivaldybių ugniagesiai surengė protestą prie Vyriausybės, reikalaudami užtikrinti reikiamą finansavimą. Ugniagesių profesinių sąjungų susivienijimas sako, kad šiemet savivaldybių ugniagesių algoms trūksta pusantro milijono eurų. Dėl to kitą mėnesį ugniagesiai gali likti be atlyginimo. Apie tai pokalbyje su Ugniagesių gelbėtojų profsąjungų susivienijimo pirmininkas Algis Lisauskas, Vidaus reikalų viceministru Česlovu Mulma.

JAV ir Izraelio draugystė. Jungtinės Amerikos Valstijos keičia savo poziciją dėl Izraelio nausėdijų okupuotame Vakarų Krante. JAV valstybės sekretorius M. Pompeo pareiškė, kad Baltųjų Rūmų administracija peržiūri buvusio prezidento B. Obamos sprendimus ir nebelaiko nausėdijų prieštaraujančiomis tarptautinei teisei. Kaip šie sprendipai paveiks JAV ir Izraelio santykius? „Labas rytas, Lietuva“ laidoje – pokalbis su užsienio naujienų redaktore Živile Raškauskaite.

LRT pasakojimų apie signatarus cikle – signataras Aleksandras Ambrazevičius. Pasitikdamas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmetį, visuomeninis transliuotojas pristato pasakojimų ciklą apie Aukščiausios Tarybos narius, 1990-ųjų kovo 11-ąją pasirašiusius dokumentą, sugrąžinusį valstybei nepriklausomybę. Signatarai pasakoja apie apie emocijas prieš trisdešimt metų: euforiją ir nerimą. Taip pat apie tai, kas juos džiugina ir neramina Lietuvos nueitame kelyje. Tęsiame pasakojimą apie 90-ųjų kovo 11-osios Nepriklausomybės atkūrimo akto signatarus. Šį kartą – pasakojimas apie inžinierių, technologijų mokslų daktarą, signatarą Aleksandrą Ambrazevičių.

Kur link eina Kinija? Neramumai Honkonge tęsiasi, protestai įgauna vis naujas formas. Anot VDU profesoriaus Šarūno Liekio, Honkongas yra pratęs prie kitokios tvarkos – todėl vis aršiau priešinasi centrinei Kinijos valdžiai. Profesorius mano, kad konfrontacija tarp Pekino ir Honkongo nesibaigs ir ekonominei krizei sustiprėjus, Kinija gali imtis radikalių veiksmų protestams užkardyti.

Lietuvos santykiai su Baltarusija. Prezidentas Gitanas Nausėda su kitais šalies vadovais, Seimo ir Vyriausybės politikais aptarė Lietuvos santykius su Ukraina ir Baltarusija. Lietuva yra viena didžiausių Ukrainos rėmėjų tarptautinėje bendruomenėje, šaliai skiria humanitarinę ir karinę paramą. Laidos vedėjas D. Jursevičius šia tema pakalbino VU TSPMI lektorių Vytį Jurkonį. Anot politologo, Ukraina ir Baltarusija – keistas derinys, kadangi problemos, kurios siejamos su šiomis valstybėmis, yra skirtingos.

Archeologų atradimas. 1863-1864 m. sukilimo dalyvių palaikų atradimą archeologai laiko išskirtiniu. Atkasdami palaikus jie surado ne tik sukilimo vadų palaikus – kalkėse išliko vieno sukilimo dalyvio veido atvaizdas. Jį pavyko atkurti. Istorikai sako, jog bėgant metams, sukilimas vertinamas labai įvairiai. Ypač įdomiai jį interpretavo sovietų valdžia. Apie tai pasakoja Žygintas Abromaitis.

Kaip atpiginti būsto paskolas? Lietuvos bankas pastebi, kad nuo 2015 metų būsto paskolų palūkanos padidėjo pusantro karto ir yra pastebimai didesnės nei euro zonos vidurkis. Pastebima, kad kai kuriose Vakarų Europos šalyse (pavyzdžiui, Belgijoje, Islandijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje) didieji instituciniai investuotojai – draudimo įmonės ar pensijų fondai – gali teikti būsto paskolas tiesiogiai, per tarpininkus arba įsigydami su būsto paskolomis susijusius vertybinius popierius ir taip padidinti būsto paskolų pasiūlą bei pasirinkimą vartotojams. Pokalbis apie tai su Lietuvos banko valdybos nariu Tomu Garbaravičiumi.

Drignės ir durnaropės. Lietuvos miškuose yra daug naudingų augalų. Sveikatos specialistai perspėja, kad apsinuodyti kai kuriais Lietuvoje augančiais augalais galima juos palietus arba suvalgius. Vieni jų – drignės ir durnaropės. Tačiau „Laba diena, Lietuva“ studijoje kalbintas Almantas Kulbis priduria, kad šie augalai turi ir vaistinių savybių. Plačiau - pokalbyje su gamtininku.

Orientavimosi varžybos patalpose. Lietuvoje populiarėja nauja sporto šaka – orientavimosi varžybos patalpose. Organizatoriai sako, kad tai skatina ne tik fizinį aktyvumą, bet dalyviai iš naujo atranda ir pastatus, pavyzdžiui, mokykla ar darbovietė atskleidžia visai kitaip, nei atrodė iki šiol. Plačiau apie tai – Vesta Tizenhauzienė.

Projektas „Keturi milijonai“. Šį kartą LRT radijo žurnalistai lankosi Didžiojoje Britanijoje: šiandien jie iš Londono atvažiavo į Piterborą. Šį miestą reporterė Giedrė Čiužaitė vadina lietuvių sala. O pasakojimai – vis dar iš Londono: apie gyvenimą Londone pasakoja Londono sičio lietuvių klubo vadovas Marius Raugalas, įmonės „Lituanica“ veiklą pristato Rasa Apostol.

Laidą užbaigia socialinių tinklų apžvalga su Audra Avižiūte.

Ved. D. Jursevičius