Panorama. Sveicieni dzimšanas dienā, Latvija: šalies vadovai pasveikino nepriklausomybės paskelbimą mininčius kaimynus (su vertimu į gestų k.)

Po gaisro Alytuje tyrimai rodo, kad tarša į kitas savivaldybes neišplito. Pavojingų medžiagų kiekiai viršyti tik kelių kilometrų atstumu nuo gaisravietės. Beveik pusei ūkių vėl leista tiekti pieną. Tačiau vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė pabrėžia, kad gaisro padariniams likviduoti prireiks „milijoninių sumų“.

Chromo tarša uostamiestyje. Klaipėdos šiaurinėje miesto dalyje nustačius 12 kartų normą viršijančią taršą chromu, ekstremalioji padėtis nepaskelbta. Taip nusprendė Ekstremalių situacijų komisija.

Vilniaus apygardos teismas atmetė „Vyčio“ memorialo kūrėjų skundą, kuriuo prašyta atšaukti Lukiškių aikštės memorialo konkurse laimėjusį projektą „Laisvės kalva“. Teismas konstatavo, kad skulptoriaus Andriaus Labašausko kūrinys atitiko reikalavimus ir atmetė ieškovų teiginius, kad konkursas organizuotas neskaidriai. „Vyčio“ memorialo kūrėjų komanda teismo sprendimą skųs.

Švietimo ministerija planuoja, kad valstybės pinigais nebūtų remiamos pelno siekiančios privačios mokyklos. Jau parengtas teisės aktų pakeitimo projektas. Pasak ministerijos, sutaupytas lėšas būtų galima skirti kitoms reikmėms.

Europos stebėtojai kaip nedemokratiškus ir tik formalius įvertino vakarykščius Baltarusijos rinkimus. Opozicija liko visai be vietų parlamente ir sako, kad balsavimas pavirtino, jog pakeisti valdžios rinkimais neįmanoma. Aliaksandras Lukašenka pripažino, kad demokratijos nevaidina ir remia savus kandidatus.

Sakartvelo policija išardė palapinių miestelį gatvėje priešais parlamentą, vandens patranka nustūmė aktyvistus į šalį ir apie 20 jų sulaikė.
Keli šimtai pareigūnų atvėrė transportui pagrindinį Tbilisio prospektą, kurį nuo ketvirtadienio blokavo opozicija. Vakar čia 20 tūkst. žmonių per didžiausią pastarųjų metų protestą reikalavo pirmalaikių rinkimų ir užkabino spynas ant parlamento durų.

Rusija grąžino Ukrainai tris karo laivus, užgrobtus per susidūrimą Kerčės sąsiauryje, ir jie grįžta į Odesos uostą. Abi šalys ėmėsi žingsnių įtampai mažinti ir rengiasi prezidentų Vladimiro Putino ir Volodymyro Zelenskio susitikimui.

Lietuvių rankose – naujas vaistinis preparatas aritmijai gydyti. Po penkerius metus trukusių tyrimų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkai išrado naują vaistinį preparatą aritmijai gydyti. Jam naudojama kvapioji aniužė dažnai auginama kaip dekoratyvinis augalas. Preparatas kol kas neregistruotas, tačiau galimybe pirkti jo patentą domisi užsienio ir Lietuvos vaistų gamintojai.

Seimas aiškinasi padangų situaciją Lietuvoje. Praėjus mėnesiui po padangų gaisro Alytuje, Seime imta aiškintis, kiek iš viso padangų patenka į Lietuvą, kiek jų perdirbama, kuo jos virsta.

Šnipų mainų atgarsiai. Norvegijos parlamento Žvalgybos komitetas pradėjo tirti, ar šalies žvalgyba deramai elgėsi su Frode Bergu, kuris kartu su dviem Lietuvos piliečiais penktadienį Nidoje iškeistas į du nuteistus Rusijos šnipus.

Latvija mini nepriklausomybės atkūrimo metines. Lietuvos vadovai pasveikino Latviją, mininčią šalies nepriklausomybės paskelbimo 101-ąsias metines. Sveikindamas Latviją, prezidentas Gitanas Nausėda sakė neabejojantis, kad bendromis vertybėmis grįsta lietuvių ir latvių draugystė tik stiprės ir atvers kelius naujoms iniciatyvoms kultūros, meno, mokslo ir verslo srityse.

Rekordiškai šiltas ruduo neša ne tik džiugesį. Rekordiškai šiltas ruduo pamažu baigiasi. Nors daug kas džiaugiasi tokia temperatūra, gausesniu egzotinių vaisių derliumi, klimatologai perspėja, kad visa tai – klimato kaitos padarinys. Dėl to mažai tikėtina, kad žiema bus šalta ir balta. Dėl klimato kaitos Lietuvoje gali atsirasti iki šiol šiltesniems kraštams būdingų parazitų, o čia jau esančių, pvz., erkių, gerokai padaugės.

Kultūra. Šiaulių fotografijos muziejus įsigijo unikalią XIX a. grafo Benedikto Henriko Tiškevičiaus darbų kolekciją. Europos fotografų elitui priklausęs didikas buvo Lietuvos fotografijos pradininkas, bandęs šį meną priartinti prie dailės. Daugelis B. H. Tiškevičiaus nuotraukų pražuvo per gaisrus, todėl jo darbai yra itin retas laimikis kolekcininkams. Šiaulių fotografijos muziejaus sukaupta kolekcija dabar – didžiausia pasaulyje, tokios neturi nė viena valstybinė saugykla.

Su vertimu į gestų k.