Kultūros diena. Danija ir Islandija ginčijasi dėl neįkainojamų senovės rankraščių: pasakojimai apie vikingų antpuolius, kuriuos nori turėti abi šalys

Rytoj Vilniuje prasideda vienintelis šiuolaikinei lietuvių kompozitorių kūrybai skirtas festivalis „Muzikos ruduo“. Šiemet jame skambės šešios programos, kurios pristatys muzikos istoriją kuriančių asmenybių – Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų kūrybą.

Šiandien Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje atidaryta Lietuvos animacijos dailininkų ir režisierių paroda. Ši paroda tarsi įžanga į Lietuvos animacijos 110 metų jubiliejų, kuris bus 2020 metais.

Studijs svečias: „Atviros Lietuvos fondo“ tarybos narys Viktoras Bachmetjevas. Pokalbis apie ALF administruojamą „Aktyvių piliečių fondą“.

Į Vilniaus miestą kasmet užsuka vis daugiau užsienio turistų bei gyventojų, norinčių ne tik išsamiau pažinti istorinį sostinės paveldą, bet ir siekiančių atrasti įvairios edukacinės kultūrinės veiklos. Didelę trauką į Vilnių sukuria nevyriausybinės organizacijos, ambicingas idėjas įgyvendinančios tik subsidijų dėka ir turėdamos galimybę lengvatinėmis sąlygomis naudotis miesto patalpomis. Su kokiais iššūkiais tenka susidurti nevyriausybinių įstaigoms, siekiančioms praturtini mūsų kasdienybę?

Danija ir Islandija ginčijasi dėl neįkainojamų senovės rankraščių. Islandija nori atgauti visą neįkainojamą senovės rankraščių kolekciją, kuri XVIII amžiuje atiteko Kopenhagos universitetui. Tai pasakojimai apie vikingų antpuolius, senovės skandinavų istoriją, valdovus ir dievus. Pasak UNESCO, tai pati svarbiausia ankstyvųjų skandinavų rankraščių kolekcija. Islandijos kultūros ministrė pabrėžia, kad visa senųjų rankraščių kolekcija turi būti Islandijoje. Kopenhagos universiteto požiūriu, Danijoje kolekcija lengviau prieinama tyrėjams.

Ved. Živilė Kropaitė.