Iš gaisravietės padangų perdirbimo gamykloje Alytuje išvežti pirmieji konteineriai su pavojingomis atliekomis. Įmonė „Toksika“ jas veža į Šiaulius, kur jos bus sudegintos. Tačiau nėra galutinio sprendimo, kaip bus elgiamasi su gaisravietės rūsiuose po gesinimo susikaupusiu užterštu vandeniu. Aplinkosaugininkai siūlo jį valyti miesto valymo įrenginiuose ir leisti į Nemuną, bet Alytaus miesto savivaldybė priešinasi tokiam siūlymui – esą įrenginiai bus sugadinti, o tai kainuotų alytiškiams.

Akademinė bendruomenė išplatino viešą kreipimąsi, kuriame teigia, kad valdžia sulaužė jiems duotą pažadą dešimtadaliu kelti algas ir kad planuojamas biudžetas nuskurdins mokslininkus ir dėstytojus. Premjeras atsako ironiškai klausdamas, ar verslininkai graibsto lietuviškų universitetų studentus ir kiek mokslinio potencialo pritaikoma verslui.

Šešėlinė ekonomika Lietuvoje, nepaisant visų deklaruojamų pastangų, tebėra milžiniška. Valstybės kontrolės teigimu, visiškai neaišku, koks šešėlis yra darbo rinkoje, nes jis niekaip neskaičiuojamas. O vien iš pridėtinės vertės mokesčio būtų galima surinkti milijardu eurų daugiau. Bet dalis tam skirtų priemonių, sako kontrolieriai, daro daugiau žalos nei naudos.

Kauno apylinkės teismo nutartimi užvakar iš Jungtinių Amerikos Valstijų parvežta buvusi Seimo narė ir teisėja Neringa Venckienė suimta dviem mėnesiams. Teismas nutartyje pažymi, kad Venckienė gali bėgti nuo teisėsaugos, neturi gyvenamosios vietos ir asmens dokumento. N. Venckienės advokatė sako, kad įtariamoji neturi kur bėgti ir tokį sprendimą skųs.

Po medikų bendruomenę sukrėtusio įvykio, kai gydytojas pasitraukė iš gyvenimo, valdžia pradėjo reaguoti. Sveikatos apsaugos ministerija sukūrė nemokamą psichologinę liniją. Per savaitę sulaukta 400 pačių medikų siūlymų, kaip spręsti psichologines problemas darbe. Sveikatos apsaugos ministerija iki metų pabaigos ketina parengti planą, kaip kovoti su medikų darbe patiriamu psichologiniu smurtu. Patys gydytojai sako, kad neužtenka vien tik psichologinės pagalbos, nes ydinga visa sistema.

Prezidentas Gitanas Nausėda, šiandien Vatikane susitikęs su popiežiumi Pranciškumi, padėkojo bažnyčios patriarchui už nuolatinį dėmesį Lietuvai. Nausėda padėkojo popiežiui už Šventojo Sosto parodytą neeilinį palaikymą Lietuvai okupacijos metais, išskirtinį pagarbos ženklą paskiriant Kauno arkivyskupą emeritą Sigitą Tamkevičių kardinolu. Taip pat jis pristatė savo socialinę politiką.

Prezidentas sakė Vatikane aptaręs ir Prancūzijos prezidento kritiką NATO, kurią vadina visiškai nepriimtina. Gitanas Nausėda žada apie ją kalbėti ir per artėjantį NATO vadovų susitikimą Londone.

NATO vadovas irgi pareiškė, kad Europos Sąjunga Europos neapgins, o Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius – kad NATO yra vienas iš svarbiausių aljansų istorijoje. Paryžiaus diplomatai sako, kad prezidento analizė buvo rizikinga, bet būtina norint atverti akis ir pradėti debatus. Bet jokia sąjungininkė Prancūzijos prezidento neparėmė, o kelios jo kritiką atmetė. Tik vienintelė Rusija jo žodžius pavadino auksiniais.

Ukrainiečių režisierius Olegas Sencovas sako, kad Kremlius nori Ukrainą laikyti kaip paklusnų šunį sau prie kojos, tačiau ukrainiečiai to niekada neleis. O. Sencovas po penkerių metų kalėjimo Rusijoje į Kijevą grįžo prieš du mėnesius, šalims apsikeitus belaisviais. Pirmą kartą į Vilnių atvykęs O. Sencovas dėkoja Lietuvai už paramą, bet pabrėžia, kad Ukraina turi keistis pati.

Berlyno sienos griūties 30-mečio išvakarėse Amerikos diplomatijos vadovas sako, kad Vakarai teisėtai džiaugėsi pergale, bet esą džiaugėsi per ilgai ir suklydo tikėdamiesi, kad visur suklestės demokratija. Mike'as Pompeo ragina aktyviau ginti tai, kas iškovota 89-aisiais, ir nepuoselėti iliuzijų dėl Rusijos bei Kinijos.

Lietuvoje Berlyno sienos griūtis bus paminėta šeštadienį. Speciali laida ir koncertas Vilniaus Lukiškių aikštėje „Laisvės banga: nuo Vilniaus iki Berlyno“ bus transliuojama per LRT TELEVIZIJĄ.

Vyriausybė nusprendė skirti lėšų partizano Juozo Lukšos-Daumanto palaikų paieškoms Kaune. Prieš gerą dešimtmetį vykę archeologiniai kasinėjimai baigėsi nesėkmingai. Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras dabar ketina imtis naujos taktikos – pirmiausia ieškos informacijos archyviniuose dokumentuose bei sieks į pagalbą pasitelkti žmones, žinančius bet kokios naujos informacijos.

Niujorke, Manhatene, prasidėjo antrasis Baltijos šalių kino festivalis. Per keturias festivalio dienas bus parodytas 21 Lietuvos, Latvijos ir Estijos kino kūrėjų filmas. Šių metų festivalio šūkis – „Po 30 metų: kas esame dabar“.