Laba diena, Lietuva. VLKK kviečia atrasti: kiek Lietuvoje yra jūsų bendravardžių, koks galimas jūsų vardo trumpinys?

Senų padangų utilizavimo (ne)tvarka. Po gaisro Alytaus padangų perdirbimo gamykloje kyla daug klausimų, kaip apskritai prižiūrimos ir perdirbamos padangos. Studijoje viešintis aplinkosaugininkas Kęstutis Navickas teigia, kad prieš porą valandų Aplinkos apsaugos departamento paskelbtas neplaninis padangų perdirbimo įmonės „Ekologistika“ patikrinimas yra, viso labo, visuomenės nuraminimo priemonė. O štai Padangų importuotojų organizacijos vadovė Danguolė Butkienė pateikia spėjimą: „Panašu, kad „Ekologistikos“ teritorijoje buvo ne tik lietuviškos padangos.“

Vatikano archyvai nusimeta slaptumo šydą. Popiežius Pranciškus paskelbė, kad Vatikano slaptasis archyvas nebebus slaptasis. Ką reiškia šis sprendimas? Vilniaus universiteto profesorius dr. Paulius Subačius primena: „Žodžių reikšmės nuolat keičiasi, todėl ir pavadinimas „Archivio Segreto Vaticano“ įgijo naują semantiką.“ Koks nuo šiol bus Vatikano archyvas ir ką ten galima rasti?

SEB interneto banko sutrikimai. Dalis SEB banko klientų vis dar negali prisijungti prie internetinės bankininkystės. Bankininkai sako, kad taiso klaidas ir ieško sutrikimų priežasties. Lietuvos banko riziką ribojančios priežiūros departamento direktorė Renata Bagdonienė teigia, kad galima internetinės bankininkystės sutrikimo priežastis – programinės įrangos naujinimas. Taip pat pašnekovė pateikia alternatyvas, padėsiančias įveikti galimus gedimus.

Gyventojų gyvenimo būdo ir sveikatos indeksas. Naujausi tyrimai rodo, kad Lietuvoje moterys labiau rūpinasi savo sveikata nei vyrai. Be to, vyresnio amžiaus žmonės juda daugiau nei jaunimas. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentė Vilma Kriaučionienė neslepia: „Tyrimo metu paaiškėjo, jog gyventojų mityba neatitinka sveikos mitybos rekomendacijų, o netinkamu maistu dažniau piktnaudžiavo vyrai. Taip pat paaiškėjo, kad gyventojai nėra pakankamai fiziškai aktyvūs.“ Daugiau tyrimo detalių – reportaže.

Įspūdinga ištvermė ir valia. „Laba diena, Lietuva“ studijoje – 24 val. bėgimo čempionas, ultramaratonininkas Aleksandras Sorokinas. Vyras dalinasi įspūdžiais po 24 val. bėgimo pasaulio čempionato, kuriame šiemet jis – nugalėtojas! Vyras sako, kad šiame sporto renginyje niekas nedraudžia miegoti, tačiau, turbūt nieko labai nuostabaus, niekas čia nemiega.

Politologo Algio Krupavičiaus įžvalgos. Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Algis Krupavičius apžvelgia prezidento skelbiamus dekretus dėl premjero Sauliaus Skvernelio pavadavimo ir valdžios centrus Lietuvoje.

Kremlius vis labiau spaudžia opoziciją. Naujausio Rusijoje atlikto tyrimo duomenimis paaiškėjo viena stipriausių šalies gyventojų baimė: valdžios savivalė. Užsienio naujienų redaktorė Jolanta Paškevičiūtė prideda: „Panašu, jog Rusijoje valdžios bijoma labiau nei mirties.“

Kinivarpos: mitai ir tiesa. Studijoje viešintis Mokinių neformaliojo švietimo centro Gamtos skyriaus vedėjas Almantas Kulbis pasakoja apie kinivarpas. Pašnekovas teigia: „Kinivarpos – savotiškas gamtos reguliatorius.“ Kas dar žinotina apie kinivarpas?

Muziejininkai siūlo pamokas ir ekspozicijose. MO muziejuje susirinkę mokytojai ieško naujų edukacinių erdvių – mat nenori užsidaryti vien tik mokyklos patalpose. Muziejininkai noriai primena, jog kultūros pasas skirtas ne tik meno pažinimui: čia galima susipažinti ir su pamokose dėstomomis temomis. Plačiau apie mokymąsi muziejuose – MO muziejaus direktorė Milda Ivanauskienė.

Klaipėdos universitetui – propagandos kolekcija. Klaipėdos universitetas gavo ypatingą kolekciją – Antrojo pasaulinio karo laikų propagandinių skrajučių rinkinį. Kokia propaganda skleista tuomet? Štai Klaipėdos universiteto mokslo darbuotojas prof. dr. Vygantas Vareikis sako: „Šie istoriniai šaltiniai bus skirti ne studentų, o mokslininkų darbui.“

Biomechanikos pasiekimai. Dirbtinė širdis, galūnių protezai ar modernūs įtvarai – tai tik keletas daiktų, kurie palengvina mūsų gyvenimą. Be abejonės, tai – biomechanikų nuopelnas. Kaip yra sukuriami tokie sudėtingi gaminiai? Pasakoja Vilniaus Gedimino technikos universiteto Biomechanikos inžinerijos katedros vedėjas prof. dr. Julius Griškevičius.

Socialinių tinklų naujienos. Jas pristato Audra Avižiūtė.