Gyvoji istorija. Kodėl keičiasi antkapių mados?

Gyvoji istorija

2019.10.20 14:05

Gyvoji istorija. Kodėl keičiasi antkapių mados?

11
00:00
00:00
00:00
Iškelti grotuvą
  • Grojimo greitis:

Jau akmens amžiuje mūsų protėviai apmąstė, kaip laidoti mirusiuosius, kad jų nesunaikintų laukiniai žvėrys. Buvo sugalvota uždėti didelį akmenį. Taip ir gimė paminklai ir antkapiai. Jau akmens amžiuje vyravo tam tikri papročiai bei kultūrinės tradicijos, kurios turėjo įtakos paminklams bei antkapiams. Galutinai įsigalėjus krikščionybei, kai senieji tikėjimai buvo pamiršti, greta medinių XIX-XX amžiuje pradedami kurti paminklai iš akmens ir metalo.

Kodėl iki tol liaudies menininko ranka mokėjo prakalbinti tik medį? Šis klausimas aktualus, nes šiuo metu statomi memorialiniai paminklai iš akmens nebeatspindi liaudies kūrybos, nyksta tradiciniai elementai. Šiais laikais, kai netrūksta įmantriausių įrankių akmeniui apdoroti, antkapiai tampa tiesiog masine produkcija be veido, kuriai nebūtinas rankų prisilietimas. Pokalbis su akmentašiu, tautodailininku Mindaugu Griciumi. Laidos vedėja Inga Berulienė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt
logo

Archeologijos, istorijos, dailės, architektūros, sakralinio meno, kraštovaizdžio paminklai, esantys šalia mūsų, tampa ypač įdomūs ir saugotini tada, kai mes juos geriau pažįstame. Bibliotekų, muziejų ir archyvų fondai – taip pat neišsemiami lobynai, kuriuos reikia mokėti atverti, kad patirtume pažinimo džiaugsmą.Pažinkime kultūros paveldą ne iš akademinių knygų, bet naujausių tyrimų, vertingų patirčių ir aktualizuokime – kodėl mums tai galėtų būti svarbu. Kultūros paveldas – tai, kas leidžia pajausti savo išskirtinumą ir bendrumą kitų kultūrų kontekste.

Kiti laidos epizodai

Gyvoji istorija

Daugiau
Audioteka sukurta pagal Vokietijos ambasados remiamą audio platformos projektą.