„Visi kalba“. Religingasis Rimas Šapauskas, Vilijos Gražulytės pasakojimas apie barakudas ir Liutauro Čepracko virtuvės mitai

Laidoje „Visi kalba“ – puikiai pažįstamas veidas, kurį beveik kiekvieną dieną LRT TELEVIZIJOS ekrane mato tiek žiūrovai, tiek šalia savęs regi laidos vedėjas Algis Ramanauskas. Tai radijo ir televizijos laidų vedėjas, DJ virtuozas bei pavyzdingas katalikų bažnyčios pavyzdys – Rimas Šapauskas. Nors visi jį pažįstame iš tokių laidų kaip „Dviračio žinios“ ar itin įdomių sukurtų personažų, kurie kartais būna ir iššaukiantys, Rimas Šapauskas gyvenime yra visai kitoks. Pats teigia, kad religija rimtai besidomi jau 19 metų ir tą patvirtina faktas, kad kiekvieną sekmadienį jis praleidžia mišiose, nepaisant fakto, kad šeštadieniais kartais tenka pabūti ilgai trunkančiame vakarėlyje.

Apie dažnai apkalbamą pasaulį nemažai informacijos sukaupusi yra advokatė Vilija Gražulytė, kuri dirbo ne vienoje skyrybų byloje. Jos teigimu, Lietuvoje kuo toliau, tuo labiau daugėja barakudų. Vilija sako, kad tai nėra blogiausia, jog jos siekia šeimų nesukūrusių vyrų, tačiau kai korta apsisuka ir viliojami stiprius šeimos santykius turintys – tai neapsakomas blogis.

Penktadienis dažnai reiškia ir gero maisto dozę, o ją dažnai pagaminti gali virtuvės šefas Liutauras Čeprackas. Tiesa, jis pats turi skeptišką nuomonę apie gaminimąsi namuose. Jo pavyzdys paprastas: jei norisi sušių, tai juos susukti, susimokėti už produktus ir įdėti begalę darbo yra savęs kankinimas! Liutauras mano, kad tokiais atvejais žymiai geriau juos tiesiog nusipirkti jau padarytus. Tačiau viskas ties sušiais nepasibaigė. Virtuvės šefas į šuns dienas išdėjo lietuvišką virtuvę: jo teigimu, jei norisi tikrų šaltibarščių, reikia važiuoti į Lenkiją!

Kitą nuomonę turėjo Lavija Šurnaitė ir Algis Ramanauskas, kurie kaip ir kiekvienoje laidoje pakvietė į sau mestą iššūkį. Šįkart jie – virtuvėje, o čia buvo gaminamas patiekalas, kuris, pasak laidos vedėjų, turėtų gauti 10 „Michelin“ žvaigždžių. Pasirinkimas – lietuviškas, bet netradicinis: čia galima pamatyti ir cepelinus, ir šaltibarščius, o galutiniame variante rezultatas pavadinamas „kraujiniais cepelinais“.

Ved. Lavija Šurnaitė ir Algis Ramanauskas.