Panorama. Ugdymo pertvarkai – kritika: pokyčius svarstyti turi ne kartais susirenkanti darbo grupė, o mokslininkai

Šią savaitę švietimo ir mokslo ministro sudaryta darbo grupė baigė svarstyti Bendrųjų programų atnaujinimo gairių projektą, pagal kurį bus atnaujinamos mokomųjų dalykų programos. Darbo grupėje dalyvavo ir moksleivių, ir tėvų ir švietimo bendruomenės atstovai. Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius tokį ministro sprendimą kritikuoja, sakydamas, kad apie ugdymo turinį turi ne kartais susibėgančios darbo grupės fantazuoti, o jį rengti privalo rimti mokslininkai.

Termometro stulpeliui po truputį leidžiantis žemyn ir artėjant šildymo sezonui, šilumininkai ramina, kad sąskaitos turėtų būti mažesnės nei pernai. Esą biokuras, kuris lemia daugiau nei pusę galutinės šildymo kainos, atpigo. Vis dėlto šilumos tiekimo įmonės, patyrusios nuostolių dėl praėjusių šiltų žiemų, šiemet gali bandyti atsigriebti. Šilumininkai sako, kad žmonės netrukus galės gauti kompensacijas už vamzdyno, karšto vandens sistemų atnaujinimą ir taip patys prisidėti prie sąskaitų sumažinimo.

Lietuvoje trūkstant medikų, ligoninės ir savivaldybės jų mėgina pritraukti įvairiais būdais. Rajonų savivaldybės apmoka gydytojų rezidentų studijas, jei šie įsipareigoja baigę mokslus dirbti vietos ligoninėje. Tačiau ir ši paskata ne visus vilioja – ja pasinaudoję jaunieji medikai vėliau pasirenka didesnių miestų ligonines ir grąžina savivaldybei suteiktą paramą.

Irklavimo federacija ir Trakų savivaldybė nori sutvarkyti arčiausiai miesto esančią Galvės ežero salą, pastatyti į ją pėsčiųjų tiltą. Esą taip vykstant varžyboms Trakuose, žiūrovams būtų patogiau jas stebėti. Tokiems užmojams prieštarauja Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija.

Mažiau kaip 7 savaitės lieka iki „Brexito“ datos, o Jungtinėje Karalystėje gyvenantys Europos Sąjungos piliečiai vis dar susiduria su nežinomybe dėl ateities. Vyriausybė tikina, kad jais pasirūpinti yra prioritetas, nesvarbu, ar išstos iš Bendrijos su susitarimu, ar be. 3,5 mln. žmonių nuo praėjusio sausio iki kitų metų pabaigos gali prašyti leidimo nuolat gyventi šalyje. Bet daugelis, netgi gyvenantys dešimtmečius, susiduria su tuo, kad įrodyti teises nėra taip paprasta, kaip tvirtina vyriausybė.

Persijos įlankoje paaštrėjo senų priešininkių konfliktas, kai Irano remiami sukilėliai iš oro užpuolė 2 pasaulio rinkai svarbius Saudo Arabijos naftos objektus. Atakoms prieš didžiausią pasaulio naftos perdirbimo įmonę ir didelį telkinį karalystės rytuose Jemeno husių sukilėliai panaudojo 10 nepilotuojamų orlaivių.

Tarp Čekijos ir Rusijos kaista ginčas, kai vieno iš Prahos rajonų valdžia nusprendė nukelti paminklą sovietų maršalui. Ivanas Konevas 1945-aisiais išvijo nacius, bet 1968-aisiais rengė Varšuvos pakto įsiveržimą Prahos pavasariui malšinti. Maskva pareiškė, kad ciniškas sprendimas neliks be atsako, bet jos ambasadorius Čekijoje iškviestas pasiaiškinti, kai vienas Rusijos ministras prilygino Prahos rajono merą nacių pareigūnui. Paminklas nuolat niokojamas, bet prorusiški protestuotojai neleidžia jo uždengti.

Sostinėje vystančioje tautų mugėje šiandien – Žemaičių diena. Lukiškių aikštėje surengta šventinė Žemaitijos sostinės Telšių dovana – salvės už Lietuvos valstybę, jos sostinę Vilnių, Žemaitiją ir pasaulio žemaičius. Žemaitijos krašto atlikėjų koncertai, parodos, šokių ir teatro pasirodymai sostinės centre vyks visą dieną.

Literatūros klasiko Juozo Tumo-Vaižganto gimtajame Malaišių kaime, Anykščių rajone, įteikta literatūrinė Vaižganto premija. Žurnalistui, muziejininkui, poetui Alfui Pakėnui apdovanojimas skirtas už knygas ir straipsnius apie Vaižgantą. Atidengtos ir 3 medžio skulptūros Vaižganto kūrinių motyvais. Per vasarą jas sukūrė Anykščių krašto tautodailininkai. Minint 150-ąsias klasiko gimimo metines, Seimas šiuos metus paskelbė Vaižganto metais.