„Laba diena, Lietuva“. Filmo scenarijaus vertas tyrimas: kaip atrodytų pasaulis, kuriame nėra miškų ir medžių?

LRT Televizija

2019.09.12 16:30
# LRT TELEVIZIJA# LRT TELEVIZIJOS laida „Laba diena, Lietuva“# Laba diena Lietuva# Deividas Jursevičius# Jovita Vitkauskė# „Lietuvos gerovei“# Nekilnojamas turtas# NT# Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė# Arūnas Dulkys# Kęstutis Masiulis# Savivaldybių turtas# Savivaldybės# Pasaulio ekonomika# Ekonomikos lėtėjimas# Lietuvos ūkis# Lietuvos ūkiai# Lietuvos ūkininkai# Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas# Žygimantas Mauricas# Recesija# Ekonomikos augimas# Ekonomikos prognozės# „Luminor“# „Baltic Salary Survey“# Povilas Blusius# Mėnesinis bazinis atlyginimas# atlyginimai# Algos# Atlyginimų dydis# Miškai# Jungtinių Tautų klimato derybos# Klimato kaita# Jungtinės Tautos# BBC# Jolanta Paškevičiūtė# Gaisrai Amazonijoje# Amazonės miškų gaisrai# Sultys# Sulčių spaudėjai# Sulčių spaudykla# sulčių spaudimas# Obuolių derlius# Derlius# Uogos# Stasys Doveika# Dainius Serva# Gražina Kybartienė# Margarita Šešelgytė# JAV ir Iranas# JAV ir Irano santykiai# Donaldas Trumpas# Johnas Boltonas# Transparency International# Ieva Dunčikaitė# Sergejus Muravjovas# Seimas# Seimo nariai# Seimo narių susitikimų deklaravimas# Kriptovaliutos# Kriptovaliuta# Justas Pikelis# Marius Jurgilas# Lietuvos bankas# Marius Pereščius# Spūstis# Spūstys Vilniuje# kamščiai Vilniuje# Kamščiai# Lietuvos policija# Dainius Šalomskas# Tomas Kamaitis# Klaipėdos universiteto Botanikos sodas# „Sveikatingumo sodai“# Viktorija Gričenaitė# Asta Klimienė# Orų prognozė# Orai# Izolda Marcinonienė# Socialinių tinklų naujienos# Socialinių tinklų naujienų apžvalga

Šiandienos LRT TELEVIZIJOS laidos „Laba diena, Lietuva“ startinė atžyma – žinia apie ką tik susikūrusią naują frakciją Seime. Jos pavadinimas – „Lietuvos gerovei“. Jovita Vitkauskė, be jokios abejonės, trumpai apžvelgia ir daugiau rugsėjo 12-osios aktualijų.

Po nedidelės naujienų suvestinės – pokalbis apie (ne)suskaičiuotą savivaldybių turtą. Pastarąjį detaliai įvertinti ir susumuoti – tokią užduotį iškėlė Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė. Jos vadovas Arūnas Dulkys sako, kad vertinamas bus nekilnojamas turtas, kurio vertė kartais tampa... nematoma. A. Dulkio teigimu, tai bus ankstesnio sisteminio tyrimo tąsa. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys Kęstutis Masiulis priduria, kad betvarkės šiuo klausimu buvo ir tebėra daug, o joje gali slypėti ir vienų ar kitų žmonių privatūs interesai.

Dar viena aktuali tema – pasaulio ekonomikoje daugėja lėtėjimo ženklų, tačiau Lietuvos ūkis labai sėkmingai juda į priekį. Tai rodo naujausia banko „Luminor“ ataskaita. Šios finansinės įstaigos vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, Lietuva iriasi prieš pasaulinės recesijos srovę ir šiais metais bus viena iš nedaugelio valstybių, kur faktinis augimas bus didesnis nei prognozuota. Tiesa, jau kitais metais šis augimas turėtų sulėtėti – daugėja nerimo ženklų.

Tęskime pokalbius apie finansus. Pristatytas naujas tyrimas apie tai, kaip šiemet kilo atlyginimai. „Baltic Salary Survey“ atstovas Povilas Blusius teigia, kad mėnesinis bazinis atlyginimas šiais metais kilo 7,4 proc. Tiesa, atitinkamuose sektoriuose ir vietovėse jis skiriasi. Specialistas priduria, kad artėjanti prognozuojama ekonominė krizė, remiantis šiuo tyrimu, yra ir matoma, ir nematoma.

Po vieno tyrimo – kitas tyrimas, tik gerokai kitokios krypties: kaip atrodytų Žemė, jeigu joje neliktų... miškų? LRT TELEVIZIJOS užsienio naujienų redaktorės Jolantos Paškevičiūtės teigimu, šį mėnesį prasidėsiantis Jungtinių Tautų klimato kaitos viršūnių susitikimas tikriausiai paskatino BBC parengti studiją su atsakymais į minėtą klausimą. Mokslininkai iš įvairių šalių į pastarąjį, žinoma, atsakė vienbalsiai – tai būtų didelė katastrofa, nes medžiai yra ne tik Žemės „plaučiai“, bet ir anglies sankaupų, dirvožemio saugotojai, tuo pačiu reguliuojantys ir vandens apykaitos ciklą. Be to, tai ir gyvūnų, ir žmonių namai.

Dėkingi medžiams, be jokios abejonės, turėtų būti ir sulčių spaudyklų darbuotojai. Tiesa, iš jų „ačiū“ tikrai neišgirs nei pavasario šalnos, nei vasaros sausra: pastarosios stipriai sumažino vaisių ir uogų derlių. Verslininkai sako, kad klientų šiuo metu yra perpus mažiau nei pernai. Skurdų šių metų derlių liudija ir kuršėnietė Gražina Kybartienė, kuri dėl obuolių trūkumo į sulčių spaudyklą neša ne tik šiuos vaisius, bet ir moliūgus bei pirktus apelsinus. Moteriai antrina ir „Obuolių centro“ darbuotojas Stasys Doveika, ir ūkininkas Dainius Serva.

Donny Montell – „Fly“.

O kokia gi diena be politikos? Savo įžvalgomis apie svarbiausius nūdienos šio lauko įvykius dalinasi Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorė, politologė doc. dr. Margarita Šešelgytė. Ekspertės akiratyje – ir Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Donaldo Trumpo nacionalinio saugumo patarėjo Johno Boltono atleidimas, ir šios šalies santykiai su Iranu.

Nuo tarptautinės politikos – link vietinės. Panašu, kad dalis mūsų parlamentarų vengia viešinti savo susitikimus. Nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus koordinatorės Ievos Dunčikaitės teigimu, 2019 m. Seimo pavasario sesijoje buvo paskelbta 530 susitikimų. Tai – 200 susitikimų mažiau nei prieš pusmetį. Taip pat sumažėjo ir Seimo narių, registruojančių savo susitikimus su lobistais ar interesų grupėmis, skaičius: tą dabar daro vos 63 parlamentarai. „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas priduria, kad tokio kryčio priežastys kol kas nėra iki galo aiškios, kadangi iki šiol buvo stebimas tik augimas.

Toliau laidoje – kriptovaliutų temos pjūvis. Vienas didžiausių šalies bankų savo darbuotojams uždraudė investuoti ar apskritai turėti ką nors bendra su kriptovaliutomis. Lietuvos bankas tokią rekomendaciją finansų įstaigoms yra paskelbęs dar prieš porą metų. Mat kriptovaliutos, nors laikomos atsiskaitymo ir investicijų priemone, neįgudusį žmogų gali palikti be pinigų, o dalis vartotojų dėl šių valiutų anonimiškumo legalizuoja neteisėtai įgytus pinigus. Komentarai šiuo klausimu – tiek iš sėkmingą kriptovaliuta besiverčiančią įmonę įkūrusio Justo Pikelio, tiek iš Lietuvos banko valdybos nario Mariaus Jurgilo, tiek iš banko „Luminor“ vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico bei informacinių technologijų eksperto Mariaus Pereščiaus lūpų.

Koks rugsėjis be (ne)įveikiamų spūsčių didmiesčiuose? Neretai, žinoma, dėl jų esame kalti mes patys. Šįryt situaciją kartu su Lietuvos policija tikrino ir LRT TELEVIZIJOS reporterė Dovilė Lisauskaitė. O situacija, panašu, nudžiugino Vilniaus apskrities Kelių policijos valdybos viršininką Dainių Šalomską: pasak jo, policininkai tikėjosi, kad pažeidėjų bus gerokai daugiau. O štai Vilniaus savivaldybės Eismo organizavimo skyriaus vedėjas Tomas Kamaitis aiškina rudens spūsčių atsiradimo priežastis. Tarp jų – ir 30 proc. išaugęs automobilių srautas, ir nauji vairuotojų, vežančių savo atžalas į mokymosi įstaigas, maršrutai.

Laidai pamažu ridenantis į pabaigą – kelionė į Klaipėdą. Klaipėdos universiteto Botanikos sode įrenginėjama garsų, vaizdų ir kvapų rekreacinė zona, pavadinta „Sveikatingumo sodais“. Pastarąją apžiūrėjo LRT REPORTERĖ Jovita Gaižauskaitė. Tiesa, ne tik apžiūrėjo, bet ir pakalbino projekto autorę – kraštovaizdžio architektę Viktoriją Gričenaitę. Jos teigimu, Botanikos sode turėtų atsirasti kraštovaizdžio psichoemocinio poveikio per spalvas, kvapus ir garsus erdvė, kuri veiks žmonių sveikatą, keltų nuotaiką, šalintų stresą, tonizuotų, mažintų kraujospūdį, veiktų regėjimą. Šia idėja džiaugiasi ir Botanikos sodo direktorė Asta Klimienė, nors ir sutinka, kad projekto realizacijai reikia nemažai pastangų. Tiesa, darbai jau pradėti!

Nors pripažinti ir nesinori, tą padaryti reikia: artėja ruduo. Jis pamažu atsispindi ir artėjančių orų prognozėse – Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos vyriausioji specialistė Izolda Marcinonienė patvirtina, kad link Lietuvos traukia ir krituliai, ir žemesnė temperatūra. Daugiau – išsamioje specialistės orų apžvalgoje.

Laidos pabaigoje – jau puikiai pažįstama socialinių tinklų naujienų apžvalga. Šįkart ji – su Martina Račkauskaite.