Gyvoji istorija. Tapyba ant vandens: istorinės šaknys siekia Senovės Kiniją

Tapyba ant vandens kildinama iš Senovės Kinijos, kur buvo laikoma slaptu žynių mokslu, vėliau išplito po visą pasaulį, įgavo skirtingus pavadinimus (Ebre – „pelėsinis popierius“ Senovės Kinijoje, Abru – „Vandens veidas“ Centrinėje Azijoje bei dar daug kitų). Apie XVI a. išplito dabartinės Turkijos žemėse, kur įgavo Ebru pavadinimą. Dabartinė Turkija šią meno šaką išplėtojo taip, jog ji yra vadinama tradiciniu turkų menu ir patenka į UNESCO kultūros paveldo apsaugą. Ši dekoratyvinio popieriaus tradicija atsiskleidžia vartant istorines knygas, žvelgiant į jos viršelį, priešlapius, knygos įrišą. Būtent šios detalės liudija apie knygrišių meistriškumo lygį ir kartu suteikia knygai išskirtinumo. Dekoratyvinis popierius nuo seno yra vienas populiariausių knygos puošybos elementų. Apie šio popieriaus istorinę raidą, pritaikymą ir jo gamybos paslaptis pasakoja Knygrišių gildijos narė Aušra Lazauskienė. Laidos vedėja Inga Berulienė