Panorama. Virginijus Sinkevičius su Ursula von der Leyen aptarė eurokomisaro prioritetus: viršuje – klimato kaita ir skaitmenizacija

Premjeras Saulius Skvernelis pranešė, kad serga pirminės stadijos limfoma – kraujo sistemos vėžiu. Jo teigimu, liga nėra išplitusi, dabar taikomas gydymas – imunoterapija ir chemoterapija. Šiuo metu premjeras sako besijaučiantis puikiai. Pasak jo, limfinės sistemos sutrikimai buvo nustatyti po prezidento rinkimų nusprendus pasitikrinti sveikatą. Liga diagnozuota atliekant operaciją.

Ministras pirmininkas šiandien taip pat pranešė, kad neketina kurti politinės partijos. Taip jis komentuoja informaciją, kad Registrų centre pusmečiui rezervuotas partijos pavadinimas „Tėvynės labui“. Būtent tokį šūkį S. Skvernelis naudojo prezidento rinkimų kampanijoje. Tačiau premjeras neatmetė galimybės, kad registruoti pavadinimą galėjo bendražygiai, siekdami, kad juo niekas nepasinaudotų. S. Skvernelis taip pat teigia neplanuojantis tapti jokios partijos nariu.

Vyriausybė galutinai patvirtino Ekonomikos ir inovacijų ministro Virginijaus Sinkevičiaus kandidatūrą į eurokomisarus. Tačiau žinių, kokį postą jis galėtų užimti naujojoje Europos Komisijoje, dar teks palaukti iki rugsėjo pradžios. V. Sinkevičius prieš valandą baigė susitikimą su paskirtąją Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen ir sako aptaręs svarbiausius prioritetus – klimato kaitą ir skaitmenizaciją. Kandidatas sako esąs tikras tik dėl vieno: kad negaus už sveikatą atsakingo posto, kurį dabar užima Vytenis Andriukaitis.

Jungtinė Karalystė atsidūrė konstitucinėje krizėje, kai premjeras Borisas Johnsonas nusprendė iki spalio vidurio stabdyti parlamento veiklą. Jis neigia, kad siekia neleisti parlamentui stabdyti „Brexito“, bet taip nusprendė, kai opozicija vakar sutarė dėl plano įstatymais neleisti išstoti iš Europos Sąjungos be susitarimo. Toks žingsnis nematytas beveik 400 m. ir į „Brexito“ krizę pirmąkart įtraukia karalienę. Parlamento pirmininkas premjerą kaltina dėl konstitucijos išniekinimo, opozicija žada B. Johnsoną versti.

Idėjos emigrantams nurašyti skolas už nesumokėtus privalomojo sveikatos draudimo mokesčius – atsisakyta. Dabar jie skolingi apie 50 mln. eurų. Valdančiųjų ir įvairių įstaigų atstovai sutarė, kad nauja problema tampa spalį vyksiantis „Brexitas“. Jis gali reikšti, kad atgal į Lietuvą grįžę tautiečiai čia atvyks kaip iš trečiosios šalies – todėl gali būti sunkiau įrodyti, kad mokestis sumokėtas kitoje valstybėje.

Šventojo Sosto valstybės sekretoriato administracijos direktoriumi pirmą kartą tapo lietuvis – Vatikano diplomatas, monsinjoras Rolandas Makrickas. LRT jis patvirtino, kad pareigas pradėjo eiti rugpjūčio 10 d. Administracijos direktoriaus postas laikomas itin svarbiu, nes sekretoriatas kuruoja Šventojo Sosto ekonominę ir administracinę politiką, tvarko Vatikano iždą. Tai taip pat pirmas kartas, kai administracijos direktoriumi paskirtas ne italas.

Vilniaus apygardos prokuratūra nenustatė sostinės savivaldybės pažeidimų dėl nuimtos Jono Noreikos-Vėtros atminimo lentos. Tarybos posėdyje šiandien bandyta sugrąžinti lentą ant Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sienos, tačiau - nesėkmingai. Nuspręsta, kad nuo šiol panašius atvejus vertins speciali savivaldybės komisija, o galutinį sprendimą priims visa miesto valdžia. Neatmetama, kad komisija dar sykį grįš ir prie Jono Noreikos-Generolo Vėtros įamžinimo.

Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) leido Lietuvai įsigyti Amerikoje gaminamų šarvuotų visureigių. Kaip praneša Pentagonas, iš viso Lietuvos kariuomenei leista pirkti 500 kompanijos „Oshkosh Defence“ JLTV modifikacijos karinių visureigių. Kol kas Lietuva planuoja pirkti 200 tokių mašinų, didesnis skaičius numatytas, kad pasikeitus planams, nereikėtų atskiro Kongreso patvirtinimo. Šarvuotų visureigių Lietuvai trūksta tiek krašto gynybos užduotims vykdyti, tiek dalyvauti tarptautinėse operacijose.

Padėti su amerikietiška ginkluote Ukrainai žada su prezidentu Volodymyru Zelenskiu susitikęs Donaldo Trumpo patarėjas nacionaliniam saugumui. Johnas Boltonas yra aukščiausias JAV administracijos pareigūnas, atvykęs į Kijevą po prezidento rinkimų. Jis rengia V. Zelenskio ir D. Trumpo derybas savaitgalį per Antrojo pasaulinio karo pradžios metinių minėjimą Varšuvoje ir sako, kad Amerika taip pat prisijungtų prie vadinamojo „Normandijos ketverto“ – Ukrainos prezidento derybų su Rusijos prezidentu, kurios turėtų įvykti rugsėjį, tarpininkaujant Prancūzijos ir Vokietijos vadovams.

Rumunijos protestuotojams užtruko metus, bet šiandien jie įveikė vyriausybę – parlamentarai atmetė įstatymo projektą, leidžiantį politikams išvengti kalėjimo už korupciją.

Italijoje šį vakarą visų akys nukreiptos į prezidento rūmus. Po visą pavakarę trukusių derybų Sergio Mattarella turėtų paskelbti, ar bus sudaryta populistų ir kairiųjų vyriausybė. Lūkesčiai sulaukti vyriausybės išaugo, kai opoziciniai kairieji pareiškė, kad nesikratys atsakomybės sunkiais laikais ir sutiko palikti poste dabartinį premjerą Giuseppe Conte. Populistinio „Penkių žvaigždžių judėjimo“ vadovas Matteo Salvini paskelbė, kad politinis sutarimas dėl vyriausybės sudarytas.

Vis dar tęsiasi derybos tarp švietimo ministerijos ir pedagogų. Pernai streikavusi švietimo profsąjunga nori, kad jų valandinis įkainis būtų didinamas sparčiau. Švietimo, mokslo ir sporto ministras sako, kad tokia pozicija atrodo racionali, tačiau dėl to dar turėtų apsispręsti Vyriausybė ir Seimas.

Vilniuje per Honkongui palaikyti skirtą mitingą konfliktą sukėlusiems dviems Kinijos piliečiams skirtos 15 eurų baudos. Pasak policijos, jiems surašyti protokolai dėl viešosios tvarkos trikdymo. Dėl incidento į pareigūnus kreipėsi Užsienio reikalų ministerija, klausdama, ar įvykyje dalyvavo Kinijos ambasados darbuotojai. Policija sako tokių duomenų neturinti.

Kultūra. Skaitmeninami katalikų bažnyčios dokumentai. Vyriausiojo archyvaro tarnyba pristatė pirmosios, Vilniaus arkivyskupijos, bažnyčių metrikos knygas, dokumentus. Pasak archyvarų, į elektroninę erdvę įkelta ir unikalių, ne tik šeimos istorijai įdomių įrašų.

Klaipėdos senamiestyje staiga nebeliko paveldosaugininkų saugomo pastato. Objektą restauruoti turėjęs savininkas jį nugriovė iki pamatų, tačiau sako, kad vertingąsias jo savybes – medines, metalines, mūrines dalis – saugo sandėlyje po stogu. Situacija domėjosi reporterė Jovita Gaižauskaitė.

Šimtai pilkųjų gervių būriuojasi Žuvinto ežere – jos ruošiasi ilgam skrydžiui į žiemavietes. Aukštapelkę pamėgę šie stambiausi Lietuvoje perintys paukščiai į Afriką ar Artimuosius Rytus išskris spalį. Artėjantį rudenį pranašauja ir pilkosios žąsys, baltieji garniai.