Žinios. Baltijos kelio atgarsiai visame pasaulyje: mūsų istorijos įkvėpti protestuotojai Honkonge pradeda žmonių grandinių akciją

1989-ųjų rugpjūčio 23-iąją daugiau kaip milijoną žmonių subūręs Baltijos kelias nuo Vilniaus iki Talino pasaulyje tapo sėkmingo nesmurtinio pasipriešinimo ir laisvės siekio simboliu. Prieš 80 metų nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos pasirašyta nepuolimo sutartis ir slapti Molotovo–Ribentropo protokolai padalijo Vidurio ir Rytų Europą ir lėmė Baltijos šalių okupaciją. Šiai datai skirti renginiai sostinėje prasidėjo nuo ankstaus ryto.

Šventinis rytas sostinėje sužydo. Vilniaus viešojo transporto kontrolieriai stebino miesto gyventojus ir svečius – padovanojo daugiau nei 1000 kardelių – Baltijos kelio simbolių. Taip nuo sostinės Antakalnio gatvės iki miesto centro sukurtas simbolinis kelias.

Praėjus 3 dešimtmečiams po Baltijos kelio vėl norima bent iš dalies pakartoti per pasaulį nuskambėjusią akciją, kuri įtraukta į UNESCO pasaulio atminties registrą. Po pietų prie rajonų ir miestų atminimo ženklų Baltijos kelyje tarp Vilniaus ir Saločių organizuojami žmonių susibūrimai, o 18 val. gyventojai kviečiami vėl susikibti rankomis ir pabandyti atkartoti per 3 valstybes nusidriekusią gyvą grandinę. Ji prasidės Vilniuje, nuo Gedimino bokšto Ukmergės plento link. Lietuvos–Latvijos pasienyje prie Baltijos keliui skirto atminimo ženklo 17 val. vyks susibūrimas, kuriame dalyvaus ir Lietuvos bei Latvijos prezidentai. LRT TELEVIZIJA jį transliuos tiesiogiai.

Šiuos renginius vainikuos koncertas Katedros aikštėje „Vienybės banga“. Jis prasidės 19 val., koncertą tiesiogiai transliuos LRT. Svarbiausiu akcentu taps išskirtinė, rekordinė radijo imtuvų instaliacija. Žmonių padovanoti radijo imtuvai vienu metu užgros dainą „Bunda jau Baltija“.

Baltijos šalys, Lenkija ir Rumunija paragino kitas Europos valstybes labiau prisidėti prie stalinizmo ir nacizmo nusikaltimų tyrimų, kad būtų užkirstas kelias manipuliuoti istorija. Bendrą pareiškimą 80-ųjų Molotovo–Ribentropo metinių proga paskelbė Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Rumunijos užsienio reikalų ministrai.

Apie 1989-ųjų rugpjūčio 23-iąją ir žmones subūrusį Baltijos kelią – pokalbis „Dienos temoje“ su profesoriumi, Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininku Vytautu Landsbergiu.

O šiuo metu Honkonge aktyvistai, jau dvyliktą savaitę reikalaujantys demokratijos, pradeda Baltijos kelio įkvėptą žmonių grandinių akciją, pavadintą Honkongo keliu. Organizatoriai sako, kad Baltijos kelias 89-aisiais atkreipė pasaulio dėmesį į žmonių siekius ir įkvėpė būsimąsias kartas, todėl kviečia pasaulio nenusisukti ir šiuo lemiamu laiku būti su Honkongu.

Opozicija neatmeta, kad gali palaikyti interpeliaciją Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui. Nors opozicinių konservatorių, socialdemokratų ir liberalų atstovai pripažįsta, kad siekis išversti V. Pranckietį iš posto yra asmeninis valstiečių lyderio Ramūno Karbauskio interesas, jie taip pat sako, kad tai, jog Seimo vadovas nepateikė informacijos apie Seimo narę Iriną Rozovą, yra akivaizdi jo klaida.

Premjeras Saulius Skvernelis su Latvijos ministru pirmininku Krišjaniu Kariniu aptaria šios šalies poziciją dėl ketinimų pirkti Astravo atominėje elektrinėje pagamintą elektrą.

Rusijos prezidentas nurodė parengti simetrišką ir visapusišką atsaką Jungtinėms Amerikos Valstijoms po sparnuotosios raketos bandymo. Pentagonas parodė turintis raketų, kurias 30 metų draudė vidutinio nuotolio branduolinio ginklo sutartis, ir Vladimiras Putinas sako, kad Amerika iš jos pasitraukė norėdama sau atrišti rankas. Anot jo, bandymas tik patvirtino, ką jis kalbėjo daug metų – kad Amerikos priešraketinės gynybos sistema Rumunijoje ir Lenkijoje lengvai gali būti paversta puolamuoju ginklu prieš Rusiją.

Orai.