Žinios. Viktoras Pranckietis priėmė ryžtingą sprendimą – nusprendė pats tapti savo likimo kalviu

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pranešė, kad traukiasi iš Valstiečių ir žaliųjų sąjungos. Tą diena buvo numatyta, kad partijos taryba svarstys jo pašalinimą. Pasak Pranckiečio, jis nenori partijos tarybai leisti svarstyti jo likimo. Valstiečiai planavo pašalinti Pranckietį iš partijos, nes šis atsisako trauktis iš pareigų nepaisant to, jog Seimo pirmininko postas pagal liepą pasirašytą koalicijos sutartį yra perduotas „socialdarbiečiams“.

Seimo narė Irina Rozova sako nesupratusi, kad anketoje dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija reikia nurodyti duomenis apie bendravimą su Rusijos diplomatais. Situacijos plačiau ji nekomentuoja, nes sako, kad iš pradžių nori susipažinti su visa medžiaga. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas inicijuoja parlamentinį tyrimą, kuriame bus aiškinamasi, ar Rozovai gali būti pradėtas apkaltos procesas, kai ji prieš pusantrų metų žvalgybos pareigūnams neatskleidė bendraujanti su Rusijos diplomatais ir dėl to negavo leidimo dirbti su įslaptinta informacija.

Seimo opozicija surinko parašus ir kreipėsi į Konstitucinį teismą dėl teisinio įgaliojimų suteikimo Vyriausybei. Įgaliojimai Sauliaus Skvernelio vadovaujamam kabinetui užvakar iš naujo suteikti vienu balsavimu remiantis Seimo statuto nuostata, numatančia tokią procedūrą, jeigu nesikeičia Vyriausybės programa.

Pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis kreipėsi į Jungtinių Valstijų interneto prekybos milžinę „Amazon“ su prašymu išimti prekes su sovietiniais simboliais. Viešą laišką „Amazon“ vadovui Džefui Bezosui buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas paskelbė Baltijos šalių okupaciją lėmusio nacių ir sovietų pakto 80-ųjų metinių išvakarėse. Laiške Landsbergis teigia, kad rugpjūčio 23-ioji būtų tinkamiausias metas sustabdyti tokį netiesioginį „švietimą“. Baltijos šalių politikai ne kartą ragino tarptautines bendroves neprekiauti prekėmis su sovietų simboliais, nes jos žeidžia sovietų teroro aukas.

Seimas pritarė ekonomikos ir inovacijų ministro Virginijaus Sinkevičiaus kandidatūrai į Europos Komisijos narius. Už šį sprendimą buvo 89 Seimo nariai, prieš balsavo dešimt parlamentarų, susilaikė šeši politikai. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovo kandidatūrai jau pritarė Vyriausybė ir prezidentas Gitanas Nausėda, o dabar dėl jos dar spręs Europos Parlamentas.

Seimas po pateikimo pritarė prezidento siūlymui atleisti kyšininkavimo byloje įtariamą Aukščiausiojo Teismo teisėją Egidijų Laužiką. Toliau šią iniciatyvą svarstys komitetai. Sprendimą dėl kito įtariamojo Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo Konstantino Gurino Seimas atidėjo iki rudens sesijos. Taip nutarta, parlamento atstovams nepavykus susisiekti su Gurinu ir gauti jo leidimą spręsti klausimą jam nedalyvaujant. Parlamentarai po svarstymo pritarė dar vieno Apeliacinio teismo teisėjo Kęstučio Jucio atleidimui, tačiau galutinis sprendimas taip pat atidėtas iki rudens sesijos, nusprendus netaikyti skubos procedūros.

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas atmetė idėją toliau mažinti mokesčius, kurią pats ir iškėlė. Jis sako, kad šalies ekonomika ir taip stipri. Bet ekonomistai teigia, kad tikroji priežastis greičiausiai slypi už fakto, jog šalis nesurenka pakankamai mokesčių taip smarkiai didindama biudžeto deficitą. Perrinkimo kitąmet siekiantis Trumpas iš visų jėgų stengiasi, kad vis labiau jo prekybos karų ir mokesčių politikos spaudžiamos ekonomikos apsukos nesulėtėtų.

Italijos prezidentas Serdžio Matarela ieško galimybių formuoti naują valdančiąją koaliciją, užvakar atsistatydinus premjerui Džiuzepei Kontei. Matarela šiandien susitinka su pagrindinėmis parlamentinėmis partijomis. Nacionalistinės „Lygos“ lyderio Mateo Salvinio sugriautos koalicijos partneriai, populistinis „Penkių žvaigždžių“ judėjimas, atrodo, pasiryžęs išlaikyti valdžią ir nepaisydamas ankstesnių nesutarimų formuoti koaliciją su socialdemokratais.

Eliziejaus rūmuose Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas priėmė Jungtinės Karalystės ministrą pirmininką Borisą Johnsoną. Vos kelios valandos iki susitikimo Makronas pareiškė, kad galimybės persiderėti dėl Brexito nėra. Džonsonas siekia įtikinti Europos Sąjungos lyderius išbraukti iš Brexito susitarimo punktą dėl Airijos sienos, sakydamas, kad vadinamoji „atsargos priemonė“, kuri numatytų Šiaurės Airijos pasilikimą bendrojoje rinkoje, yra nepriimtina. Johnsonas sako, kad kitaip Britanija išstos be susitarimo. Bet, pasak Makrono, Brexitas yra vidinė Britanijos „demokratijos krizė“ ir Europos Sąjunga nebus tos krizės įkaitė. Vakar Vokietijos kanclerė Angela Merkel Džonsonui irgi sakė, kad Londono atsakomybė sugalvoti alternatyvų pasiūlymą dėl Airijos sienos – bet tam laiko telikęs mėnuo.