Panorama. Islandijoje – gedulas dėl klimato kaitos: čia pirmąkart paminėta ledyno „mirtis“

Valstybės parama jaunoms šeimoms pirmam būstui regionuose pirkti sulaukia vis daugiau kritikos. Į paramą pretenduojančios šeimos skundžiasi, kad bankai ir kredito unijos mažuose miesteliuose nesutinka suteikti paskolos, nes būstas esą per pigus. Bankai kartoja, kad visus galimus klientus vertina atsižvelgdami į grėsmes ir rizikas.

Minint Baltijos kelio 30-metį, šįryt kelionę šiuo istoriniu keliu pradėjo LRT kūrybinė komanda. Visą ateinančią savaitę LRT televizijos, radijo laidose ir interneto portale ši grupė pasakos apie tai, kuo šiandien gyvena latviai ir estai, bei primins 3 valstybių žmones sujungusią akciją. Taip pat šiandien Vilniuje prasidėjo senovinių automobilių ir motociklų žygis šiam įvykiui paminėti.

Seimui ištuštėjus ir neoficialiai atostogaujant, skaičiuojama, kas buvo aktyviausi, kas praleido daugiausia posėdžių. Rečiausiai Seime lankosi tie politikai, kurie dirba ir Vyriausybėje – premjeras ir keli ministrai. Piniginių sankcijų už posėdžių praleidimą – nėra.

Grupuotė „Islamo valstybė“ prisiėmė atsakomybę už didelį sprogimą per vestuves Kabule, bet afganistaniečių pyktis nukreiptas į Talibano sukilėlius ir derybas su jais. Per didžiausią metų ataką žuvo 63 žmonės, beveik 200 sužeista. Jaunieji išgyveno. Savižudis susisprogdino vyrų salėje vienuose iš gausių Kabulo vestuvių rūmų.

Islandijos premjerė ir kiti šalies bei Jungtinių Tautų vadovai ką tik surengė pirmąją pasaulyje ceremoniją paminėti atokaus ledyno „mirtį“. Prieš penkerius metus suplonėjęs tiek, kad nebegalėjo slinkti, Oko ledynas nunyko ir buvo pripažintas „mirusiu“. Islandija rengiasi per 200 metų netekti visų ledynų, kurie taip glaudžiai susiję su šalies tapatybe. Gedėtojai paliko varinę lentelę, kur pripažįstama, kad ši karta žino, kas vyksta ir ką reikia daryti, bet ar jai pavyks – įvertinti galės tik ateities kartos.

„Brexito“ šalininkai Jungtinėje Karalystėje gąsdinimus dėl jo padarinių atmeta kaip baimės skleidimą, bet dabar paskelbti niūrūs pačios vyriausybės vertinimai, kas laukia. Savaitraštis „Sunday Times“ skelbia nutekintus dokumentus apie rimtą maisto, vaistų, degalų, net vandens stygių, išstojus iš Europos Sąjungos be susitarimo, kaip žada premjeras. Vyriausybė esą rengiasi vilkikų kamščiams uostuose, protestams ir visuotinei sumaiščiai. Kitaip negu skelbia viešai, ji nesitiki išsaugoti sienos su Airija atviros. Išstojimo ministras tikina, kad pasirengimas per šias 3 savaites gerokai paspartėjo. Kitas ministras simboliškai pasirašė dokumentus, kurie atšaukia narystės įstatymus. Borisas Johnsonas kitą savaitę vyks į Prancūziją ir Vokietiją reikalauti naujų derybų ir kartoti, kad dabartinio išstojimo susitarimo nė nesvarstys.

Lietuvoje populiarėja darbostogos – tai darbo išvyka, per kurią ir dirbama, ir pramogaujama. Toks pasirinkimas būdingas įmonėms, kurių darbuotojai nuotoliniu būdu dirba įvairiose pasaulio šalyse. Visam kolektyvui nutarus susitikti, paprastai pasirenkama vieta, kur patogu ir dirbti, ir linksmintis.

Eidamas 87-uosius mirė kino dokumentininkas, filmų kūrėjas Gediminas Skvarnavičius. Jis režisavo daugiau kaip 50 filmų, tokių kaip „Džokonda 4-ame aukšte“, „Ko ašaroja Medėja“, „Būkit sveiki, ufonautai“, „Geležinės kaukės galas“, „Vinis“ ir daugybę kitų. G. Skvarnavičius buvo Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Lietuvos kinematografininkų sąjungos narys. Kaip apibūdina jį pažinoję žmonės, G. Skvarnavičius buvo bene vienintelis, išdrįsdavęs į sovietmečio gyvenimą pažvelgti su ironija ir net sarkazmu, o ypač žavi jo kurti „kino feljetonai“ – unikalūs trumpi filmai.