„Laba diena, Lietuva“. Sostinėje – atminimo lentelių retėjimo metas: kaip depolitizuoti atmintį?

Šios „Laba diena, Lietuva“ laidos pagrindinė tema nebus netikėta – besitęsiant atnaujinto ministrų kabineto formavimui visos akys krypsta į koalicijos sutartį pasirašiusių partijų ir naujojo šalies prezidento Gitano Nausėdos sprendimus. O šia tema šiandien vėl yra ką aptarti – į Daukanto aikštę renkasi Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai. Ši parlamentinė partiją, galiausiai prisijungusi prie valdančiosios daugumos šiandien paskelbė į susisiekimo ministrus siūlanti Seimo narį Jaroslavą Narkevičių, o į vidaus reikalų ministres – parlamentarę Ritą Tamašunienę. Anksčiau svarstyta Narkevičių siūlyti į vidaus reikalų ministrus, o Susisiekimo ministerijos vadovu deleguoti buvusį viceministrą, Kelių ir oro transporto politikos grupės vadovą Vladislavą Kondratovičių. Šie du portfeliai Lenkų rinkimų akcijai atiteko pagal koalicijos sutartį, liepos pradžioje sudarytą su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Socialdemokratų darbo partija bei partija „Tvarka ir teisingumas“. Premjero atstovo teigimu, Saulius Skvernelis nekomentuoja kandidatūrų, kol nepateiiks prezidentui visos atnaujintos Vyriausybės sudėties rytoj.

Visuomenę skaldo Vilniaus valdžios sprendimai nukabinti atminimo lenteles prieštaringai vertinamoms asmenybėms. Kaip depolitizuoti atimintį? Klausime studijos svečių – istorikų Vytauto Ališausko ir Arvydo Anušausko. Kitas svarbus pašnekovas šioje diskusijoje – šiandien įvykdytą sprendimą nukabinti sostinės Žvėryno rajone buvusią atminimo lentą poetei Valerijai Valsiūnienei rekomendavusios Vilniaus miesto pavadinimų, paminklų, atminimo lentų komisijos narys Marius Ėmužis, negalėjęs dalyvauti laidoje, savo komentarą pateikė dar laikus, kai ši iš miestiečių atminties trinama menininkė buvo užverbuota sovietų saugumo menančia komunikacijos priemone – telefonu.

Paštininko profesija išnykti nežada. Priešingai – ji aktyviai vystosi, evoliucionuoja, prisitaiko prie naujų ekonomikos standartų, kintančių visuomenės poreikių. Žinoma, kai kuris dalykas išlieka gana stabilus – tai, be abejo, pinigai. Būtent į juos siūloma iškeisti paslaugą, kurią atlikdami ateities paštininkai galėtų aplankyti vienišus senjorus ir pranešti jų artimiesiems, kaip šie senoliai gyvena. O LRT dirbančiai Jovitai Vitkauskei apie šią naują paslaugą praneš „Lietuvos pašto“ generalinė direktorė Asta Sungailienė. Ji laidos eterio metu kaip tik baigė susitikimą su Ramūnu Karbauskiu, gyvai susidomėjusiu šios iniciatyvos įgyvendinimo galimybe ir mielai sutiko atsakyti į visus klausimus, kurie galėtų rūpėti „Laba diena, Lietuva“ laidos žiūrovams.

Karšta žinia iš užsienio – Indijos valdžia nusprendė panaikinti iki šiol galiojusiį specialų Kašmyro regiono statusą. Žinoma, jeigu Indijai toks sprendimas pasirodė tikslingas, Pakistano požiūris į jį – stačiai priešingas. Dažnas vylėsi, tačiau retas tikėjo, jog šis amžinų kaimynių nesutarimų pagrindu vis tampantis žemės lopinėlis tarp vaizdingų, jokiam konfliktui niekaip nenuteikiančių kalnų ir jį supantys šiuolaikinį Kašmyro regioną formuojantys administraciniai vienetai vėl neatplukdys nesantaikos obuolio žavingąja Karakašo upe, šią vietovę garsinančia ne mažiau nei pobrangi vilna ar Roberto Planto atliekamas kūrinys. Kaip vertinti šį naują stebėtinai neramios regiono istorijos puslapį ir ko tikėtis iš paskutinio Indijos politikų sprendimo pasekmių, LRT Užsienio naujienų skyriaus redaktorius Aurimas Piečiukaitis papasakos ne tik laidos vedėjui Deividui Jursevičiui, bet ir kiekvienam „Laba diena, Lietuva“ žiūrovui.

Iš karto po to laidą įsijungusiųjų laukia kiek džiugesnės žinios, o tiksliau – pažintis su alytiškių šeima, kuri tapo pasaulio „žmonų nešimo“ čempionais. Ir šventė ne tik LRT, bet ir visai Lietuvai – LRT tyrimų skyriui sukanka metai. Per šiuos 12 mėnesių atlikta nei daug, nei mažai – 40 tyrimų, praplėtusių didžiausios šalyje žiniasklaidos grupės žiūrovų, klausytojų bei skaitytojų akiratį ir daugiau ar mažiau prisidėjusių prie teigiamų pokyčių Lietuvoje bei iš miego pažadinusių ne vieną, kartais, regis, be jokios vilties prisikelti užmigusią sąžinę.

Praleistų pamokų pateisinimas – amžinas galvos skausmas net patiems sąžiningiausiems mokiniams, apie kurį, atrodo, vos pamiršus po džiaugsmingai – arba bent jau viltingai – atšoktų išleistuvių, tenka vėl prisiminti, kai į mokyklą pradeda žygiuoti jau jų pačių atžalos. Šiemet prie šio, neretam piestu plaukus mokiniui ar tėveliui pasistoti paskatinančio žodžių junginio prisišliejo dar vienas: „tvarka keičiasi“. Ne, tai ne eilinis vasarvydžio nakties košmaras, o realybė, kuri, pasirodo nėra jau tokia ir baisi. Apie tai, ką nuo šiol reikia žinoti pamokas praleidusiems mokiniams ir jų tėveliams, pristatys Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Kornelija Tiesnesytė.