Istoriko teritorija. Nuo kepsnio iki draugo

Pastaruoju metu sparčiai besivystanti gyvūnų istorijos tyrimo kryptis leidžia naujais būdais pažinti praeitį. Kokių gyvūnų istorija ir kokiais aspektais yra nuosekliausiai ištyrinėta Lietuvos archeologų bei istorikų? Ką naujo apie žmogaus ir gyvūno santykius mums gali papasakoti Vilniaus pilių tyrimai? Kodėl būtent Vilniaus pilių komplekso teritorija mokslininkų apibūdinama kaip itin palanki archeologiniams tyrimams? Kokios fizinės dirvožemio sąvybės ir kitos aplinkybės lėmė šios teritorijos išskirtinumą? Kada apie gyvūnų istoriją Lietuvoje mums prabyla istoriniai šaltiniai? Kuomet remdamiesi pastaraisiais šaltiniais istorikai jau gali prisidėti prie archeologų atliekant gyvūnų istorijos tyrimus? Koks buvo šuns gyvenimas viduramžių Vilniuje? Ar galima bent preliminariai pasakyti, kada į Lietuva ateina katės? Kodėl lietuvių archeologus, atlikusius Vilniaus pilių tyrimus, nustebino ir nudžiugino, XXI amžiaus žmogaus požiūriu, banalus radinys – trys jauno triušio priekinių ir užpakalinių galūnių kaulai? Šiuos ir kitus klausimus svarstysime su knygos „Vilniaus pilių fauna: nuo kepsnio iki draugo” autoriais, Vilniaus universiteto Istorijos fakultete ir Bioarcheologijos tyrimų centre bei Valdovų rūmuose dirbančiais mokslininkais dr. Povilu Blaževičiumi, dr. Neringa Dambrauskaite, dr. Giedre Piličiauskiene. Ved. Aurimas Švedas.