PLJS 2018. „Kaip kultūra ir menas sukelia revoliucijas“

lrt.lt

2018.07.07 14:04
Skulptorius, dėstytojas ir parodų kuratorius Vytenis Burokas kalba apie istorines revoliucijas, prie kurių galimai prisidėjo ir kultūra bei menas. Anot lektoriaus, net ir populiariausia skulptūra istorijoje, Mikelandželo Dovydas, turėjo politinį šleifą – prieš Medičių dinastiją sukilę Florencijos gyventojai kūrinį įsivaizdavo kaip politinės kovos simbolį. Anot V. Buroko, ne daug kas žino, kad neoimpresionistai Camille‘is Pissarro ir Georges Seurat buvo ne tik menininkai, bet ir aktyvūs anarchistai, o prof. Vytautas Landsbergis – ne tik faktinis Lietuvos vadovas, bet ir „Fluxus“ judėjimo atstovas. Gerokai daugiau įdomių faktų apie meno ir politinių perversmų sintezę – išsamiame skulptoriaus pranešime ir jį sekančioje diskusijoje, kurioje dalyvauja dailininkas Juozas Griušys, architektas, grupės „Antis“ vėliavnešys Algirdas Kaušpėdas ir „Lewben Art Foundation“ bei Lietuvos išeivijos dailės fondo įkūrėjas ir valdybos pirmininkas Vilius Kavaliauskas. Anot J. Griušio, šiuo metu mene galima matyti nemažai nedidelių revoliucijų, tačiau kūriniuose neretai pasigendama turinio – dėl to sąlyginai kaltas kapitalizmas. V. Kavaliausko teigimu, verslas nėra trikdis menui – atvirkščiai, pastarasis jam yra reikalingas. Pasak A. Kaušpėdo, kultūra ir menas veikiau yra evoliuciniai visuomenės gyvenimo indikatoriai, kurie reflektuoja, o ne kuria pastarosios politines nuotaikas.