Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga – pasakojimas apie mūsų nacionalinę šunų veislę – lietuvių skalikus, kuriuos vis dažniau perka ne tik medžiotojai, bet ir patriotinių paskatų vedami žmonės. Pasak šiuos keturkojus auginančių šeimininkų, vienas motyvų, dėl kurio buvo pasirinkti būtent lietuvių skalikai – noras išsaugoti vienintelę lietuvišką šunų veislę. Šių gyvūnų veisėjas, vienas didžiausių lietuvių skalikų entuziastų Lietuvoje Mantas Milinavičius teigia, kad minėti keturkojai jam yra ir medžioklės bičiuliai, ir nacionalinė vertybė. Anot istorikės prof. dr. Raimondos Ragauskienės, šių šunų ištakos siekia Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto Didžiojo laikus. Viduramžių sąskaitų knygose užfiksuotas net lietuvių skalikų ėdalo racionas, kuriame – šutintos avižos, taukai, spirgučiai, kraujas ir smulkinti mėsos likučiai. Nūdieną jau dešimtmetį gyvuojanti Lietuvių skalikų augintojų sąjunga organizuoja jungtines medžiokles „Skalikų gausmas“. Tiesa, nors daugelis šeimininkų tvirtina, kad šie keturkojai turi gyventi lauke, o jų paskirtis – tik medžioti, kai kurie augintojai liudija, kad tai – ir namų bei šeimos šuo. Tiesa, visi pašnekovai vienareikšmiškai sutaria: lietuvių skalikas yra sargus, supratingas, imlus, tolerantiškas, protingas ir draugiškas gyvūnas. Dera pabrėžti, kad veislės mėgėjai turėtų būti dėkingi Vytautui Klovui – kinologui, padėjusiam išsaugoti šiuos keturkojus. Ekspertas pasakoja apie kadaise iš 700 šunų būrio atrinktus geriausius veislės atstovus – pasak V. Klovo, tąkart vertinant darbines gyvūnų savybes buvo pasirinkta maždaug 200 šunų. Tuo tarpu veterinarijos klinikos vadovė Vaida Valašimaitė džiaugiasi, kad tai – pakankamai sveika, grėsmingų paveldimų ligų neturinti veislė, o dėl sveikatos sutrikimų neretai kalta yra nebent prasta augintinių priežiūra.