Paraštės. Kaip keičiasi sąvoka „namai“ skirtingame amžiaus tarpsnyje

Artimiausias 55 minutes turime progą jaukiai įsitaisyti savo sofoje prieš židinį arba radijo imtuvą, pasidaryti žalios arbatos puodelį ir klausytis „Paraščių“, kuriose kalbamės apie namus – tiek fizinius, tiek dvasinius. Apie tai, kaip keičiasi sąvoka „namai“ skirtingame amžiaus tarpsnyje: būnant jaunam, įgijant savo gyvenamą plotą, o vėliau dalinantis jį su savo antra puse, vaikais. Žiūrime į Lietuvos etnologinį palikimą dabartinei namų sąvokai ir supratimui. Anksčiau, kai didžioji dalis Lietuvos gyveno vienkiemiuose, pastarieji turėjo atskiras kiemo zonas: ūkinę ir demonstracinę. Namus sudarydavo pastatų kompleksas, kas iš esmės atspindi šiandienos žmogų ir dvi jo vidines dalis – tą, kurią pasiliekame sau ir tą, kuria dalinamės su pasauliu. Giliausiame taške stabtelime pasižvalgyti į tai, kas yra namai tiems, kas jų, neva, neturi – benamiams, vaikų namuose augantiems vaikams. Temų ir pusių daug, belieka jas įsileisti. „Paraštės“ kartu su psichologe Egidija Šeputyte Vaitulevičiene. Ved. Tomas Lukaševičius.

Paieškos rezultatai

00:30
00:30
01:30
01:30
03:05
03:05
04:30
04:30
05:05
05:05
14:05