Vienkartinė planeta. „Puikūs“ plastiko perdirbimo rodikliai

Pagal naujausią „Eurostat“ atliekų tvarkymo statistiką, 2016 metais daugiausiai plastiko pakuočių Europos Sąjungoje perdirbo Lietuva. Net ir pažangiausiomis atliekų tvarkymo srityje laikomos Skandinavijos šalys ir Vokietija gerokai atsiliko. Kol vieni ėmė džiaugtis šia naujiena socialiniuose tinkluose, kiti suabejojo, ar tikrai taip galėjo būti. Mat nors Lietuvoje puikiai veikia gėrimų taros užstato sistema, žmonės čia daug rečiau nei Vakaruose rūšiuoja kitas buityje susidarančias atliekas. Naujausia Aplinkos ministerijos apklausa rodo, kad visas atliekas rūšiuoja 47 proc. šalies gyventojų. Be to, plastikų įvairovė yra didelė, o perdirbėjus domina tik tokios pakuotės, kurios yra pagamintos iš jų produktams tinkamo plastiko ir gerai atskirtos nuo neperdirbamų pakuočių ar medžiagų. Jų teigimu, tokių pakuočių nėra tiek jau daug. Tad ką rodo šie skaičiai? Kas vyksta su mūsų pieno pakeliais, saldainių popierėliais, šiukšlių maišais ir kitomis plastiko pakuotėmis? Autorė Inga Janiulytė